„Visiškai pritariu premjerui, nes antraštės buvo didelės, lūkesčiai buvo sukelti. Pagal tas antraštes ir kai kurių kolegų, politikų pasisakymus ir didelį optimizmą, mes šiandien turėjome turėti Lietuvoje kokius penkis lustų fabrikus, išskirtines sąlygas, milžinišką ekonominio bendradarbiavimo proveržį. (...) Nieko to mes ir nematome“, – trečiadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Jis teigė „nenorintis nusivilti Taivanu“, tačiau teigė, kad santykių su šia sala „perdėtu optimizmu“ bandyta „pridengti tam tikrą avantiūrą užsienio politikos klausimuose, kada buvo atidaryta Taivano atstovybė, pavadinta taip, kaip neturėtų būti pavadinta“.

Pasak S. Skvernelio, santykių su Kinija normalizavimas yra Vyriausybės darbotvarkės klausimas: „Procesai tikrai turbūt nėra svarstomi viešai, bet vienokia ar kitokia forma turbūt vyksta“.

Naujienų portalo „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ praėjusią savaitę G. Paluckas teigė, kad Lietuvos ir Taivano praktinis bendradarbiavimas yra įšalęs, o kelti dideli lūkesčiai nėra realizuoti. 

Kaip anksčiau rašė BNS, 2021 metais Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, pašlijo Vilniaus ir Pekino santykiai.

Lietuvių ir anglų kalba 2021 metais Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.