Taip jis kalbėjo Seime minint Gedulo ir vilties dieną, skirtą sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti bei pagerbti jų aukas.

„ilgą laiką galvojome, kad tokie žodžiai kaip tremtis, okupacija, agresija liko istorijos vadovėliuose. Deja, šiandien matome, kad tai nėra tik praeitis. Karo grimasos, smurto politika ir jėgos teisė vėl bando tapti kasdienybe mūsų pašonėje“, – sakė parlamento vadovas.

Pasak jo, šiandien Ukrainos žmonės išgyvena tai, ką lietuvių tauta jau buvo padėjusi į istorijos archyvus.

„Matydami Ukrainoje besitęsiančius karo žiaurumus, turime suprasti, kad pamiršti istoriją – pavojinga, o nenumatyti grėsmių – kainuoja gyvybes“, – sakė S. Skvernelis.

„Gedulo ir vilties diena mums primena, kas nutinka, kai už mus sprendžia kiti, ką reiškia būti paliktiems vieniems, kiek gyvybių ir sudaužytų likimų kainuoja, kai pasaulis tyli“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Nėra saugios distancijos nuo grėsmių, nėra ne mūsų karo. Mūsų istorija mus išmokė – kai esame vieningi, mūsų palaužti neįmanoma. Todėl šiandien būkime vieningi su tais, kurie kaunasi dėl savo laisvės, o tuo pačiu ir dėl mūsų visų saugumo“, – pridūrė jis.

1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.

„Šie žmonės tapo mūsų tautos stiprybės simboliu, rodančiu neišsenkantį pasiryžimą išsaugoti laisvę ir mūsų tapatybę“, – sakė S. Skvernelis.

Jis šią datą pavadino skaudžiausia Lietuvos istorijoje.

„Užaugo nauja mūsų karta, kuri matė dešimtmečius ramybės, demokratijos, augimo, ir mes pamažu susiduriame su tiesa, kurią buvome linkę pamiršti, kad laisvė nėra savaime duotybė“, – teigė Seimo pirmininkas.

„Nepriklausomybė nėra amžina, jei jos neginsime“, – pridūrė jis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.