Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesutinkanti, kad Ukraina palikta viena kovoje su Rusija, tačiau sako suprantanti emocinį foną, kuriame tenka dirbti Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui, pareiškusiam, kad šalis yra palikta viena.

„Aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu, bet aš visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Tai man atrodo, kad tai politinėje retorikoje turbūt nėra kažkoks labai nuostabus dalykas. Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų“, – pridūrė ji.

Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų.

Ji taip pat sakė, kad kitą savaitę ketinama priimti sprendimus dėl papildomos paramos Ukrainai bei toliau siekti griežtesnių sankcijų Rusijai.

„Bus sprendimų iš Vyriausybės ateinančią savaitę – dėl medicininės pagalbos, dėl kitos pagalbos, kurią galėsime greitai mobilizuoti ir greitai perduoti Ukrainos žmonėms ir atsakingoms institucijoms. Žinoma, toliau brazdiname savo partnerių kitose tarptautinėse organizacijose stygas dėl kuo griežtesnių sankcijų ir kuo griežtesnio atsako į Putino agresiją“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Planuojama perduoti papildomai šarvinių liemenių, šalmų, taip pat automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.

Reaguodamas į įvykius, savo kalboje V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė V. Zelenskis.

Briuselyje ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

G. Nausėda pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.

Kol kas ukrainiečiai atvyksta savo transportu

I. Šimonytė sako, kad esant poreikiui, karo pabėgėliams iš Ukrainos gali būti organizuojamas transportas, tačiau šiuo metu visi informavę apie siekį atvykti į Lietuvą, pasak jos, turi galimybių atvykti patys.

„Gali būti tokių situacijų, kai ir patys apsiimsime tai organizuoti, nors kol kas žmonės, kurie yra pranešę apie tai, kad jie norėtų atvykti į Lietuvą, jie vyksta patys savo transportu. Jeigu būtų didesni srautai, tuomet jau būtų kitaip“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Tačiau ministrė pirmininkė neatmeta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėms reiks tartis dėl ukrainiečių migrantų srautų pasidalinimo.

„Bet lygiai taip pat reikia neatmesti ir tos situacijos, kad jeigu susikaups labai dideli žmonių būriai kitose broliškose Europos Sąjungos valstybėse, tai tiesiog reikės dalintis, padėti nuimti krūvį ir tada, žinoma, pervežimas būtų organizuotas ir autobusais ar kažkokiomis kitomis didesnėmis priemonėmis“, – pridūrė ji.

Pasak jos, politinio prieglobsčio prašantiems ir jį gavusiems asmenims Lietuvoje jau yra numatytos procedūros ir parama. Vis tik, I. Šimonytė pažymi, kad bent jau Baltarusijos piliečių, prašiusių prieglobsčio, atveju, tarptautiniuose dokumentuose numatytos procedūros ne visiškai atitiko šių žmonių situaciją.

„Ne visą laiką tie statusai, kurie yra tarsi teisiškai ateinantys iš tarptautiniuose dokumentuose apibrėžtų situacijų, ne visą laiką jie yra visiškai tinkami, nes turbūt didžioji dalis žmonių čia yra tokių, kurie labai norėtų grįžti namo iš karto, kai tik galėtų. Gali būti, kad jiems ilgai ir nepavyktų to padaryti, bet tai yra žmonės, kurie neatvyksta gyventi iš valstybės paramos“, – aiškino premjerė.

Vyriausybės vadovė prognozuoja, kad tuo atveju, jeigu prireiktų integracijos programų Lietuvoje ilgesnį laiką pasilikusiems ukrainiečiams, užtikrinti vaikų edukaciją, tai galėtų pareikalauti daugiau lėšų, tačiau trumpalaikiams poreikiams, jos vertinimu, didelių finansinių išteklių tai neturėtų pareikalauti.

„Jeigu jie čia ir gyventų, tai turbūt didelė dalis jų dirbtų. Ir yra tam tikrų procedūrinių dalykų, kuriuos išsprendus, tiesą sakant, tie finansiniai poreikiai trumpuoju laikotarpiu yra gana maži“, – mano I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.