Su Švedijos karaliumi susitikęs Nausėda: šalis nuo senų laikų sieja glaudūs ryšiai

„Lietuvą ir Švediją nuo senų laikų sieja glaudūs ryšiai, kurie nuosekliai stiprėja ir šiandien. Esame patikimos partnerės Europos Sąjungoje, sąjungininkės NATO ir artimos bendramintės Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje“, – susitikime sakė valstybės vadovas.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame Prezidentūros pranešime, susitikime aptarti ir dvišaliai istoriniai ryšiai, kultūrinis bendradarbiavimas bei partnerystė Šiaurės bei Baltijos regione, saugumo situacija.

G. Nausėda taip pat pasveikino karalių Karlą XVI Gustavą su neseniai minėtu 80-uoju jubiliejumi.

Prezidentas pabrėžė, kad Švedija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių ir didžiausių investuotojų šalyje.

Lietuvos investicijos Švedijoje siekia beveik 0,5 mlrd. eurų ir toliau auga.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į daugiau nei 17 tūkst. lietuvių bendruomenę Švedijoje, jis akcentavo Lietuvos išeivijos Skandinavijos šalyje paveldo išsaugojimui skirtą projektą „Antropologinis Švedijos lietuvių video archyvas“.

Susitikime pabrėžta ir tai, kad 2028-aisiais Lietuva bus tarptautinės Geteborgo knygų mugės viešnia.

Kiek vėliau prezidentas su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) aptarė Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, regiono saugumą ir paramą Ukrainai.

Pristatydamas pasirengimą pirmininkavimui, šalies vadovas tikino, jog Lietuva sieks stiprinti Bendrijos atsparumą, ypatingą dėmesį skiriant saugumo ir gynybos stiprinimui, paramai prieš Rusijos agresiją kovojančiam Kyjivui, ES plėtrai ir konkurencingumui, rytinės sienos atsparumui.

Kalbėdamas apie būsimą ES daugiametę finansinę programą, prezidentas pabrėžė, jog ši turi atliepti išaugusius geopolitinius iššūkius, užtikrinti adekvatų finansavimą ne tik tradicinėms sritims, bet ir saugumo, gynybos pramonei.

„Privalome užtikrinti kuo spartesnę Ukrainos integraciją į ES“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat akcentavo būtinybę stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms, saugoti kritinę infrastruktūrą ir užtikrinti efektyvų atsaką į priešiškus veiksmus Baltijos jūros regione.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos vykdomos hibridinės atakos ES erdvėje rodo, kad turime veikti vieningai ir ryžtingai. Mūsų prioritetas – stiprinti ES rytinės sienos apsaugą, didinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti veiksmingą atgrasymą“, – teigė jis.