„Turint galvoje, kad ši koalicija, ši Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministrė teikia projektą, kuriuo nori (…) labai smarkiai apriboti pacientų galimybes rinktis paslaugas, kerta per daugelio žmonių galimybę turėti kažkokį minimalų pasirinkimą, tai štai šitame kontekste, nors gal atrodytų tiesiogiai ir nesusiję klausimai, bet labai neelegantiškai atrodo toks prezidento pasiūlymas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Kitas dalykas, kur čia susidaro negražus vaizdas – kai veikiantis valstybės vadovas, veikiantis prezidentas, teikia tokį įstatymą, kuris potencialiai, aišku, palies ir jį patį ateityje. Vengiant šitos neelegantiškos regimybės, galbūt galima buvo kažkaip kitaip tai apžaisti, bet (…) tam, kas dabar (siūloma – ELTA), tikrai nelabai sėkmingai parinktas laikas“, – akcentavo ji.

Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „Nemuno aušros“ atstovė Lina Šukytė-Korsakė. Pasak jos, visiems šalies gyventojams turėtų būti teikiamos vienodos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Mūsų Lietuvos gyventojai yra visi lygūs prieš Dievą. Ir aš nemanau, kad kažkam (turėtų būti – ELTA) suteikta išskirtinė pirmenybės teisė. Mes gauname paslaugas visi vienodai, mokame mokesčius visi vienodai“, – teigė komiteto pirmininkė.

„Neturi būti vėl keliama kažkokia papildoma indikacija kalbėti apie tą sveikatos sistemą. Susitvarkykime su dabartiniais teisės aktais, kas yra padaryta, kad žmonės gautų orias paslaugas, o paskui, žingsnis po žingsnio, galima bus peržiūrėti ir tvarką dėl buvusių prezidentų“, – aiškino ji, akcentuodama, jog dabar tokioms diskusijoms yra netinkamas metas.

Įžvelgia elitizmo apraiškas

Savo ruožtu kita Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, jog tokie siūlymai prieštarauja Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pabrėžiamam lygybės principui sveikatos apsaugos srityje ir sudaro elitizmo regimybę.

„Metinėje savo kalboje prezidentas parėmė šios ministerijos planą dėl priemokų, kad priemokų nebūtų, kad visiems pacientams būtų teikiamos vienodai geros, nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, arba jeigu jie nori geresnių, kad už tas paslaugas susimokėtų“, – kalbėjo parlamentarė.

Mes gauname paslaugas visi vienodai, mokame mokesčius visi vienodai.

„Panaikinama galimybė (susimokėti – ELTA) už komforto paslaugas, ko iš esmės prezidentas ir pageidauja – specialios ligoninės, į kurią jį nukreiptų sveikatos apsaugos ministras, išskirtinio gydymo namuose, kur aš matau jau tokias elitizmo apraiškas“, – aiškino J. Sejonienė.

Pasak parlamentarės, neteisinga, kad iš kitų šalies gyventojų svarstoma atimti galimybę rinktis komfortiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas, kol šalies prezidentas siūlo užtikrinti geresnes sąlygas keliems visuomenės atstovams.

„Kaip suprantu, tas būtų nemokama arba galbūt prezidentai, kadangi jie gauna prezidento rentas po kadencijos, kažkiek ir turėtų prisimokėti. Tuo tarpu iš visų kitų gyventojų tokia galimybė atimta, nes gyventojai irgi, lygiai kaip ir prezidentas, nori tų pačių komforto paslaugų. Man atrodo, kad čia šiuo atveju įtvirtinama nelygybė, nepaisant to, kad SAM deklaruoja, kad siekia visiems lygybės“, – kalbėjo konservatorė.

„Ir kiti pacientai gali turėti tam tikrų poreikių, kodėl jiems reikia vienvietės palatos ar kitokių komforto sąlygų“, – pridūrė ji.

Nesupranta, kam reikalinga tokia iniciatyva

Pasak parlamentarių, šiuo metu buvę šalies vadovai ir taip gauna visas jiems priklausančias paslaugas, tad siūlymas gerinti jiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas esą nėra pagrįstas.

„Šiandien dienai visi puikiai matome – jeigu suserga prezidentas ar jo artimas žmogus, visas paslaugas gauna. Viskas yra, kaip priklauso. Nėra paliekamas, kaip sakoma, prezidentas už durų. Aš nesuprantu, kam šitą reikėjo iškelti“, – sakė „aušrietė“ L. Šukytė-Korsakė.

„Jeigu negautų prezidentai paslaugų, tai aš suprantu tada, bet kiekvienas Lietuvos pilietis yra prižiūrimas, gauna aukščiausio lygio (paslaugas – ELTA)“, – pridūrė ji.

Panašios pozicijos laikėsi ir J. Sejonienė. Pasak jos, pastaruoju metu hospitalizuoti buvę šalies lyderiai pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės neišreiškė.

„Žinoma, įstatymas galiotų ir dabar dar pareigas einantiems prezidentams po jų kadencijos pabaigos, ir jau baigusiems kadenciją prezidentams. Matyt, kad ne tik gerbiamam Gitanui Nausėdai, bet aš nesu girdėjusi pavyzdžiui, kad mūsų valstybės vadovai, tas pats Valdas Adamkus ar (…) Vytautas Landsbergis būtų kažkada skundęsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, – kalbėjo J. Sejonienė.

„Manęs neįtikina. Nors aš suprantu pareigų rimtumą, tačiau, tarkime, esu buvusi ir Seimo pirmininkė, yra tekę ir patekti į gydymo įstaigą – tai yra tokios vienetinės situacijos, kuomet tikriausiai būtų galima jas išspręsti, rasti sprendimą, ir nekeičiant įstatymo. Juo labiau, kad kalbame apie labai nedidelį asmenų ratą, kurį palies“, – jai antrino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda praėjusios savaitės pabaigoje Seimui svarstyti pateikė įstatymo projektą, kuriame siūloma sudaryti sąlygas buvusiems šalies vadovams gauti gydymo paslaugas namuose, taip pat būti hospitalizuojamiems atskirai paskirtose ligoninėse.

Kaip nurodo Prezidentūra, siūlymą tobulinti šiuo metu galiojančią tvarką paskatino praktikoje kylančios problemos dėl gydymo paslaugų teikimo kadenciją baigusiems Lietuvos vadovams.

„Susiduriama su praktika, kad kadenciją baigęs Respublikos prezidentas hospitalizuojamas tokiomis sąlygomis, kai jam nesudaroma galimybė vykdyti veiklos, be to, nėra nustatyta tvarka, kaip prireikus turėtų būti organizuojama sveikatos priežiūros pagalba namuose“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Pažymima, jog kadenciją baigusiam šalies vadovui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti prezidento orumą ir išskirtinį teisinį statusą.

Seimui pritarus siūlomiems pakeitimams, pokyčiai įsigaliotų nuo spalio.