Rusijai beveik devynis mėnesius tęsiant karą Ukrainoje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pranešė antrą kartą besilankanti Kyjive ir jo apylinkėse.

„Pirmo vizito metu, kuomet buvo minimas tik pirmas karo mėnuo, buvo daug nežinomybės ir nerimo. To netrūksta ir šiandien, kai miestas bet kada gali sulaukti smūgių, kai jis skendi tamsoje ir ne mažesnėje nežinioje“, – „Facebook“ paskyroje rašė parlamento vadovė.

Kaip rašoma vėliau išplatintame pranešime, V. Čmilytės-Nielsen vadovaujama delegacija Ukrainos sostinėje dalyvauja Seimo ir Aukščiausiosios Rados asamblėjos sesijoje.

Anot jos, atnaujinta dvišalės parlamentinės asamblėjos veikla gali tapti svarbiu instrumentu, suteikiančiu politinę ir praktinę parlamentinę pagalbą už laisvę kovojančiai, integracijos į Europos Sąjungą ir NATO siekiančiai Ukrainai.

Tai jau antras Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vizitas į Ukrainą karo metu. Pirmą kartą lankėsi kovo 24-ąją, praėjus lygiai mėnesiui nuo invazijos pradžios.

Ji teigė, kad pirmą po Kremliaus invazijos lankantis Ukrainoje šalis „tiesėsi po pirmųjų išgyvenimų, šiandien ji jau turi skaudžius randus. Ir ne vieną“.

Čia gyvenantys žmonės rodo nepalaužiamą valią gyventi ir kuo greičiau viską atstatyti.

„Tačiau vieno tikrai netrūko tada, o dabar tau jaučiama dar labiau – tai tikėjimas laisva ateitimi“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Ukrainoje ji susitiko su šalies Aukščiausiosios Rados pirminiku Ruslanu Stefančiuku, lankėsi Bučoje, Irpinėje ir Borodenkoje.

„Skausmu paženklintos vietos šiandien jau kitokios. Čia gyvenantys žmonės rodo nepalaužiamą valią gyventi ir kuo greičiau viską atstatyti. Pavydėtinas ryžtas. Sunkios vietos, tačiau jos suteikia neįkainojamą suvokimą, kas yra iš ties svarbu. Ir dėl ko iš ties verta kovoti“,  – teigė Seimo pirmininkė.

Susitikime su R. Stefančiuku V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad parlamentinio solidarumo su Ukraina ir paramos ypač reikia dabar, kai Rusija sąmoningai intensyviau apšaudo miestus, civilius gyventojus ir taikosi į civilinę infrastruktūrą.

„Susitikime sakiau, jog Lietuva tai vertina kaip dar vieną Rusijos karo nusikaltimų įrodymą ir sieks, kad už juos atsakingi būtų nubausti. Be to, dirbame su Europos Sąjungos partneriais dėl 9-ojo sankcijų paketo, kuris numatytų Rusijai papildomų ribojančių priemonių. Kartu privalome griežtinti sankcijas Baltarusijai, ypač po žinios apie steigiamą bendrą su Rusija brigadą ir ruošiamą infrastruktūrą priimti daugiau Rusijos karių“, – pažymėjo ji.

Pasak parlamento vadovės, šiuo metu svarbu kuo greičiau pradėti derybas dėl narystės ES.

„O kad tai įvyktų kuo skubiau, privalome padėti Ukrainai įveikti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Turiu svajonę, kad derybos baigtųsi 2027 metais, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Be to, reikia spręsti Ukrainos euroatlantinių siekių klausimą. Politiniai sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į naują politinę tikrovę. Negalima ignoruoti fakto, kad Ukraina taip pat saugo NATO nuo Rusijos agresijos“, – sakė politikė.

„Tam reikia kolektyvinių ES ir NATO ar net platesnės tarptautinės bendruomenės sprendimų ir veiksmų. Lietuvos pažadas – būti pasiūlymų ir procesų smaigalyje, kaip jau ne kartą buvo, ir dvišale pagalba rodyti pavyzdį kitiems“, – pridūrė ji.