VALDANTIESIEMS ATSITRAUKUS DĖL RINKIMŲ PERTVARKOS, Į DARBO GRUPĘ GRĮŽTA „VALSTIEČIAI“

Valdantiesiems atsisakius siūlymų keisti rinkimų sistemas, į jų peržiūrai skirtą darbo grupę grįžta opoziciniai „valstiečiai“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pranešė, kad grįžti apsisprendė pasiūlius iš Seimo pasitraukusiam partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

„Kadangi konservatoriai traukiasi nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą, šiandien frakcijai pasiūliau grįžti į darbo grupę dėl rinkimų ir teikti pasiūlymus, kurie mūsų rinkimų sistemą tobulins ir užtikrins demokratinius bei nepriklausomus rinkimus“, – sako R. Karbauskis.

LVŽS iš darbo grupės rinkimų sistemų peržiūrai pasitraukė kovą, nepritardami siūlomoms pertvarkoms.

Kadangi konservatoriai traukiasi nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą, šiandien frakcijai pasiūliau grįžti į darbo grupę dėl rinkimų.

Konservatoriai tuomet siūlė diskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime. Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.

„Valstiečiai“ tai įvertino kaip valdančiųjų „vienpusiškus siekius, kurie nukreipti tik į jų pačių galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę kituose savivaldos ir Seimo rinkimuose“.

R. Karbauskio teigimu, valdantieji taip pat siūlė keisti prezidento rinkimų tvarką, t.y. „siūlė prezidentą išsirinkti Seime“, Seimo rinkimuose – panaikinti vienmandates apygardas, išsiskyrė ir pozicijos dėl merų rinkimų.

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, jog rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas. 

„Valdantiesiems atsitraukus nuo savo ketinimų, šiandien svarbiausias uždavinys tobulinant rinkimų sistemą – siekti, jog tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu. Mes konstruktyviai siūlysime atitinkamas Konstitucijos pataisas ir kviesime visas partijas jas paremti. Šiuo metu turime du variantus ir ieškosime pritarimo“, –  sako A. Norkienė.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė, jog siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir „nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, pabrėždami, kad dabartinė tvarka užtikrina Seimo sudėtį „tradicinių, stabilesnių, labiau prognozuojamų politinių jėgų pagrindu“.

Konservatoriai taip pat pranešė siūlantys toliau diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą, taip stiprinant politines partijas, jie siūlo įtvirtinti Konstitucijoje tiesioginius merų rinkimus apibrėžiant juos kaip „vykdomosios valdžios vadovus“ ir nustatant dviejų kadencijų ribą.“

Tarp konservatorių pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas, leisti internetinį balsavimą užsienio lietuviams, skaitmenizuoti kvietimą į rinkimus, įtvirtinti keturių arba penkių dienų išankstinį balsavimą ir kt.