„Pagrindinis tarybos tikslas – telkti ir vienyti skirtingų valstybės ir visuomenės institucijų atstovus, kurie drauge ieškotų geriausių sprendimų mūsų šalies raidai. Būtent telkimo ir vienijimo šiuo metu pasigendu labiausiai. Sprendimas iš tarybos pašalinti kultūros sektoriaus atstovus, išreiškusius ir gynusius savo poziciją visuomenės protestų metu man atrodo visiškai nepriimtinas“, – pranešime sakė A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Seimo narės teigimu, pasirinktas būdas šalinti galimus oponentus, užuot pasirinkus pagarbią ir konstruktyvią diskusiją, prieštarauja jos vertybėms.
„Prieš pradėdama savo darbą Seime ne vienerius metus dirbau kultūros srityje, ši bendruomenė man nepaprastai artima ir svarbi, negaliu tapti dalimi struktūros, kuri negeba gerbti nuomonių įvairovės ir tapti vieta, kur randami Lietuvai geriausi sprendimai“, – teigė politikė.
Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai G. Masteikaitė ir A. Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyrose.
Neilgai trukus apie atsisakymą tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje sekmadienį pranešė ir ISM rektorius Dalius Misiūnas, o pirmadienį – ir Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė bei Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas
Savo ruožtu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.
(be temos)