Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms, antradienį paskelbė parlamentinį tyrimą atlikusi komisija.

„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus G. Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“, – teigiama tyrimo išvados projekte, jį dar svarstys visas Seimas.

„Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – rašoma dokumente.

Anot komisijos, 2019 metų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija apie galimai nusikalstamas ar kitas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas.

Ji taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

„Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis“, – rašoma išvados projekte.

TNS LT („Kantar“) duomenimis, 2019 metais G. Nausėdos skelbta reklama viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

Jo varžovų – dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio – politinė reklama įvertinta panašiai – atitinkamai 500 tūkst. ir 627 tūkst. eurų, tačiau šie politikai nurodė ir išleidę gerokai daugiau nei G. Nausėda – atitinkamai 693 tūkst. ir 595 tūkst. eurų.

Šalies vadovas išlaidų skirtumą anksčiau aiškino taupumu, savanorių darbu. Atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, jis tvirtino, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

„Išnaudojo savo ryšius“

Seimo komisija tvirtina, kad jos surinkti duomenys taip pat leidžia teigti, jog G. Nausėdos rinkimų kampanijoje VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra ir žinomų bei stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie yra kartu SEB banko klientai.

Prieš pradedamas eiti prezidento pareigas G. Nausėda beveik du dešimtmečius dirbo SEB banke.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad 39 iš 41 VSD direktoriaus D. Jauniškio pavedimu tikrintų asmenų buvo SEB banko klientai ir stambių Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai“, – rašoma išvados projekte.

Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas Jonas Vaičaitis teikė pagalbą G. Nausėdai kampanijos metu organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais.

Anot komisijos, J. Vaičaitis „turėjo prieigą prie keleto banko informacinių sistemų ir dokumentų bazių, kuriose fiksuojama informacija apie banko klientus“.

„G. Nausėda, rengdamasis 2019 metų prezidento rinkimų kampanijai, išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais, pasitelkdamas aukštas pareigas einantį SEB banko Stambių verslo klientų skyriuje tuo metu dirbusį J. V. (Joną Vaičaitį – BNS)“, – nurodo komisija.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Komisijos vertinimu, žvalgyba tikrino tik G. Nausėdos aplinką. Informaciją apie jai priklausančius asmenis, komisijos teigimu, VSD galėjo gauti tik iš paties G. Nausėdos ar jo pavedimu veikusio asmens.