Rugpjūčio pradžioje STT paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui.

Kaip teigiama „Delfi“ publikacijoje, šis tyrimas atliekamas laikinojo teisingumo ministro R. Mockaus atžvilgiu.

Portalo žiniomis, LKT vadovas M. Kairys esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.

Nei STT,  nei M. Kairys šios informacijos nekomentuoja.

Kaip anksčiau skelbė STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 288 straipsniu, tai yra dėl neteisėto kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

LKT vadovas M. Kairys anksčiau yra patvirtinęs, kad jam yra suteiktas pranešėjo statusas.

Pranešėjo statusas suteikiamas tiems asmenims, kurie teisėsaugai pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį žinojo dėl savo turimų ar turėtų pareigų joje. Tokiems asmenims užtikrinama apsauga nuo neigiamo poveikio, suteikiamas konfidencialumas.

Į teisėsaugos institucijas dėl galimo neteisėto poveikio M. Kairiui anksčiau kreipėsi parlamentarė, buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji ragino atkreipti dėmesį ir į viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją apie galimai teisingumo ministro R. Mockaus LKT vadovui M. Kairiui darytą spaudimą.

„Ministras galimai galėjo daryti įtaką, siekdamas, kad Kalėjimų tarnybos vadovas priimtų atitinkamus sprendimus dėl konkrečių asmenų, priimant į pareigas. Tas nuskambėjo viešojoje erdvėje, tai jau yra korupcija. Dėl to kreipiausi į kitas teisėsaugos institucijas“, – anksčiau kalbėjo A. Bilotaitė.

Teigia, kad Kalėjimų tarnybos vadovai siekia „užčiaupti“ tyrimus atliekančią ministeriją

R. Mockus teigia, jog tyrimas pradėtas, kišantis buvusiems politikams. Ministras pabrėžė, kad LKT vadovai esą siekia jį „įveikti“ bei „užčiaupti“ tyrimus dėl LKT veiklos atliekančią ministerijos vadovybę.

„Įvairių tyrimų, kurie pradėti kišantis buvusiems politikams, to pačio politinio sezono metu tapusiems įtakingų institucijų vadovais, laikinai pareigas einantis teisingumo ministras Rimantas Mockus nekomentuoja, tačiau pabrėžia, kad įtarimai niekam nėra pareikšti“, – teigiama Teisingumo ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime spaudai.

Jame nurodoma, kad R. Mockus su ministerijos komanda atskleidė korupcines schemas LKT, o šios tarnybos vadovybė bando „užtildyti“ ministrą.

„Bet kuriuo atveju l.e.p. teisingumo ministras R. Mockus džiaugiasi sustabdęs nepagrįstus  ir su politikais susijusius 1,5 mln. eurų mokėjimus bei su ministerijos komanda sudėliojęs visą galimai korupcinę schemą veikiančią Lietuvos kalėjimų tarnyboje, kuri tiesiogiai liečia dabartinę Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybę, kuri, pasitelkusi buvusius politinės komandos narius Teisingumo ministerijoje, bando „užtildyti“ teisingumo ministrą“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Nepavykus to padaryti gražiuoju ir laikinai pareigas einantis teisingumo ministrui R. Mockui neišpildžius subtilių prašymų „neliesti“ Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo ir tuometės kanclerės, „įveikti“ ministrą toliau pasitelkiami buvę politiniai bendražygiai, siekiant užčiaupti Teisingumo ministerijos vadovybę, tiriančią didelės korupcijos apraiškas Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Paminėtas tik vienas faktas, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos metinis biudžetas yra didžiausias Teisingumo ministerijos sistemoje ir siekia virš 105 mln. eurų“, – nurodoma atsakyme Eltai.

Teisingumo ministerija taip pat pažymi, kad baigus tyrimus dėl LKT veiklos, kurioje įžvelgtas ne vienas pažeidimas, bus paskelbta informacija apie padarytas milijonines žalas valstybei. R. Mockų, kaip nurodo ministerija, šiuo metu siekiama pašalinti iš esą korupcinių schemų atskleidimo.

Ministerija kartu pažymi, kad R. Mockus ir jo komanda dėkoja LKT darbuotojams ir juos atstovaujančioms profsąjungoms už informacijos ministrui pateikimą dėl tarnybos vadovybės ūkinių ir finansinių pažeidimų.

„Laikinai pareigas einantis teisingumo ministras apgailestauja, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo praėjus 35-iems metams Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai informaciją apie ūkinius ir finansinius pažeidimus Lietuvos kalėjimų tarnyboje dar teikia konfidencialiai bijodami dabartinės Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės susidorojimo“, – teigiama ministerijos pranešime.

Skyrus du papeikimus, ministerija inicijavo LKT vadovo atleidimą

ELTA primena, kad teisingumo ministras R. Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.

Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.

Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė. Tiesa, LKT vadovui suteikus pranešėjo statusą, jis iš pareigų atleidžiamas negali būti.

Pats M. Kairys Eltai teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis planuoja teismui apskųsti anksčiau ministrų kabineto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.

Vyriausybė anksčiau pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.

R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, jau anksčiau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.