Pagal priimtą nutarimą, nuo šių metų pradžios iki kitų pabaigos jose galės dalyvauti 385 kariai.
Iki 80 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų bus skiriama budėti Sąjungininkų reagavimo pajėgose.
Konflikto atveju šios NATO pajėgos užtikrintų daug didesnį aukštos parengties sausumos, jūrų ir oro pajėgų rezervą ir būtų pirmosios, kurios atsakytų į iškilusias grėsmes per trumpą laiką.
Iki 20 karių budės daugianacionalinėse pajėgose, skirtose greitai reaguoti į kylančias krizes – ES kovinėje grupėje.
Jos buvo sukurtos humanitarinėms, prevencinėms ir stabilizavimo misijoms, įskaitant taikos užtikrinimą ir taikos palaikymą. Vienu metu budi dvi ES kovinės grupės, kurios yra rotuojamos kas pusę metų. ES kovinės grupės dažniausiai yra sudaromos ES šalių narių skirtų karinių pajėgumų pagrindu, o vieną kovinę grupę sudaro apie 1,5–2 tūkst. karių.
NATO ir ES karinėse vadavietėse 2026–2027 metais tarnybą atliks iki 125 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie priėmus atitinkamą sprendimą galėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas.
Tuo metu tarptautinėse Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, kurių tikslas – vykdyti plataus spektro karines operacijas, įskaitant atgrasymo, kovinių veiksmų ir humanitarinės pagalbos teikimo, 2026–2027 metais planuojama išlaikyti iki 160 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Naujausi komentarai