Ragino pasiruošti
Lokius ir kitus plėšriuosius gyvūnus tyrinėjantys specialistai „Kauno dienai“ sakė jau anksčiau perspėję Aplinkos ministeriją (AM), kad Lietuvoje vis dažniau pasirodančių lokių elgsena sukels aibę rūpesčių ir tam reikia pasirengti.
„Darosi apmaudu, kad AM nenori pasinaudoti mūsų patirtimi ir labiau klausosi specialistų, kurie tyrinėja ruduosius lokius neišeidami iš kabinetų. 2025 m. pradžioje siūlėme pažymėti rudąjį lokį GPS siųstuvu, bet leidimas nebuvo išduotas. Pažymėjus lokį GPS siųstuvu būtų galima analizuoti jo elgseną ir judėjimą, daryti išvadas ir prireikus užkirsti kelią tokiems lokio veiksmams, kokie vyko Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose“, – pabrėžė biologas, asociacijos Ekosistemų apsaugos centras (EAC) vadovas Petras Adeikis.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad asociacija jau keletą metų tyrinėja rudųjų lokių elgseną Lietuvoje.
„Anksti pavasarį stebėjome rudojo lokio patelę, kuri, atrodo, žiemojo Lietuvoje ir dar nebuvo palikusi žiemos guolio. Pernai lapkritį ir gruodį stebėjome, kaip rudojo lokio patinas renkasi guolio vietą žiemos miegui. Bendradarbiaujame su Vytauto Didžiojo unversiteto Žemės ūkio akademija. Dalyvaujame AM rengiamuose pasitarimuose ir diskusijų metu teikiame pasiūlymus, kaip reikia stebėti rudųjų lokių populiaciją Lietuvoje, kokius tyrimus, mūsų manymu, reikėtų atlikti, kad būtų galima kontroliuoti ir prognozuoti lokių elgseną. Jau 2025 m. gegužės pabaigoje buvo akivaizdu, kad į Lietuvą imigravo rudasis lokys, kurio elgsena kelia susirūpinimą žmonėms. Mes klausėme, ką AM planuoja daryti su šiuo ruduoju lokiu, kokius tyrimus žadama inicijuoti“, – pasakojo P. Adeikis.
Neišnaudota patirtis
Ministerijos veiksmai bandant suvaldyti situaciją sukėlė ir medžiotojų draugijos narių nepasitenkinimą.
Medžiotojas ir dronų specialistas Laurynas Filipavičius tvirtino, kad AM birželio 15-osios vakarą primygtinai reikalavo medžiotojų pateikti prašymą gauti leidimą meškai nušauti. Pasak jo, medžiotojai tokios idėjos nepalaikė ir prašė gauti leidimą sekimo įrangai.
„Neslėpsiu, niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad tapsiu tokio lygio klerkų balagano liudininku“, – „Kauno dienai“ sakė L. Filipavičius.
Jis kartu su kai kuriais kolegomis ir įvairių tarnybų atstovais dalyvavo birželio 16 d. iki vėlumos vykusiuose bandymuose suvaldyti lokio sukeltą chaosą ir užtikrinti gyventojų saugumą.
Medžiotojai tvirtino nesuprantantys, kodėl ministerijos valdininkai su jais net nesitarė, kaip elgtis ir ko imtis netipinėje situacijoje.
Anot L. Filipavičiaus, medžiotojų patirtis nebuvo išnaudota.
„Medžiotojai meškų yra ieškoję kitose šalyse ir yra sukūrę jų migracijos stebėjimo sistemą Lietuvoje“, – pabrėžė pašnekovas.
Panašiais pastebėjimais pasidalijo ir EAC specialistas.
„Per tą visą šurmulį, kai Vilniuje vyko sumaištis dėl lokio, supratau, kad, net neišėję iš kabinetų, visi tapo rudųjų lokių specialistais. Kai pradėjau klausyti, net linksma pasidarė. Siūlau Lietuvoje uždaryti biologijos studijų programas, nes kai žmogus ateina dirbti į ministeriją, jis tampa visų galų specialistas“, – pajuokavo P. Adeikis.
Prieštaringas vertinimas
Priminsime, kad meška Vilniaus priemiesčiuose pasirodė birželio 14 d., šeštadienį.
Pasak „Kauno dienos“ pašnekovų, koordinuotų veiksmų valdiškos institucijos ėmėsi tik pasibaigus savaitgaliui, tačiau tuose veiksmuose buvę daugiau chaoso nei apgalvotų sprendimų.
Tuo tarpu ministerija savo tinklalapyje tvirtina, kad situacija esą buvo kontroliuojama nuo pat meškos užfiksavimo momento.
„Nuo šeštadienio Vilniaus apylinkėse klaidžiojusį lokį stebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) specialistai, dirbę kartu su atsakingomis tarnybomis. Buvo sudarytas išsamus veiksmų planas, numatantis kelis galimus scenarijus, atsižvelgiant į gyvūno elgseną ir viešosios tvarkos užtikrinimą“, – rašoma birželio 17 d. AM tinklalapyje paskelbtoje publikacijoje „Aplinkos ministerija paaiškina, kaip buvo suvaldytas Vilniaus rajone klaidžiojančio lokio atvejis.“
Painiava dėl leidimų
Minėtame ministerijos pranešime, atrodo, yra neatitikimų.
Jame rašoma, kad lokys buvos stebėtas dronais iki 23 val. ir padaryta išvada, kad suveikė pirmoji plano dalis, – esą gyvūnas traukiasi iš urbanizuotų teritorijų ir tai džiugu, nes nereikės lokio nei migdyti, nei nušauti.
Tačiau tą pačią dieną, likus septynioms minutėms iki ministerijos minimos 23 val., buvo išduotas leidimas sumedžioti rudąjį lokį (redakcija turi šio leidimo kopiją), o sumedžiojus – perduoti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui.
Minutę vėliau buvo išduotas dar vienas leidimas – rudąjį lokį užmigdyti ir uždėti gyvūnui GPS siųstuvą, kad žvėrį būtų galima stebėti.
Pasak viešai savo pavardės skelbti nenorėjusio pašnekovo, šie prieštaravimai rodo, kad vadinamasis klaidžiojančio lokio atvejo suvaldymas tebuvo daugybė chaotiškų, iki galo neapgalvotų ir nesuderintų veiksmų.
Tokius teiginius iš dalies patvirtino ir EAC specialistas P. Adeikis.
Meška – ne varna
„Bandymai pirmadienį mešką susekti nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tik vėlai vakare išdavė leidimą mešką užmigdyti, uždėti antkaklį su sekimo sistema. Tačiau užmigdyti – ne varną pagauti. Jei apie tai būtų buvę pagalvota anksčiau, kai ji blaškėsi po tuos miestelius, būtų buvę daugiau galimybių tą padaryti (užmigdyti – red. past). Kol mes ten ginčijomės, diskutavome, tas lokys ėjo ir nuėjo“, – apgailestavo P. Adeikis.
Jis pabrėžė, kad rezultatų gali duoti tik nuoseklus ir moksliniais metodais paremtas lokių elgesio stebėjimas ir fiksavimas.
„Birželio 16 d. pateikėme savo įžvalgas, ką ir kaip reikia daryti su lokiu, kuris blaškėsi po Vilniaus priemiestį. Siūlėme sugauti lokį, jį užmigdyti ir, uždėjus antkaklį su GPS siųstuvu, išvežti į atokesnę nuo žmonių vietą. Juo labiau kad ir antkaklį su GPS siųstuvu ir gaudymo priemones mūsų asociacija turi.
Tačiau AM, pasitarusi su mums nežinomais rudųjų lokių elgsenos specialistais, leidimo uždėti GPS antkaklį neišdavė. Stebina toks sprendimas, juo labiau kad AM minimi mokslininkai ir specialistai, su kuriais jie tarėsi, lokio gaudymo procese nedalyvavo“, – sakė P. Adeikis.
Kiek vėliau iš ministerijos buvo pasiųstas dar vienas, bet visiškai priešingas sprendimas.
„Medžiotojams atsisakius rudąjį lokį sumedžioti, AM darbuotojai vis dėlto priėmė sprendimą leisti mums užmigdyti lokį ir uždėti GPS siųstuvą, tą patį vakarą buvo išduotas leidimas šiam procesui. Manome, kad tai teisingas sprendimas ir žingsnis pirmyn tiriant rudųjų lokių elgseną Lietuvoje. Gaila tik, kad sprendimas šiek tiek pavėluotas, nes sugauti ir užmigdyti lokį būtų buvę lengviau, kol jis lankėsi bitynuose, o ne blaškėsi po priemiestį“, – paaiškino P. Adeikis.
Pavojinga užduotis
Pasak P. Adeikio, natūralu, kad, kilus dideliam šurmuliui ir zvimbiant virš lokio galvos dronams, jis pasitraukė iš Vilniaus priemiesčio.
„Kalbant apie užmigdymą – juokinga, kai kažkas žada prieiti su migdymo šautuvu ir užmigdyti rudąjį lokį. Čia, manau, visiška nekompetencija, nes tai ne elnias ir ne šernas, bet plėšrusis gyvūnas. 20 m atstumas nuo lokio yra kritinis. Šautuvu pasinaudoti efektyvu iš 20 m, gal 30 m, ir tik tuo atveju, jei gyvūnas nejuda. Kas gali prieiti prie suaugusio rudojo lokio ir taikliai šauti iš 20 m? Įdomu, ar pats tokio būdo siūlytojas žada dalyvauti šioje procedūroje, ar tik patarinėja? Vertinant iš specialisto pozicijos, man tai atrodo juokinga, o gal „specialistas“ žino lokio maršrutą ir yra su juo susitaręs? Minimas šūvis iš automobilio, bet kaip juo pasinaudoti, jei lokys juda mišku?“ – svarstė P. Adeikis.
Jis pabrėžė, kad, norint lokį užmigdyti, visų pirma jį reikia pagauti, o tam reikalinga speciali įranga.
„Pavyzdžiui, mūsų asociacija turi įrangą, su kuria galima sugauti rudąjį lokį. Priviliojus lokį prie masalo, ant lokio per atstumą būtų užmetamas vadinamas automatinis tinklas. Kitas būdas – numesti migdomųjų dozę dronu. Toks būdas tiktų tik tuo atveju, jei lokys nejudėtų. Visi šie būdai neišmėginti, bet patirtis ateina tik dirbant miške. Kabinete tokios patirties neįgysi“, – sakė P. Adeikis.
Sutrukdė medkirčiai
Praėjusiais metais EAC turėjo leidimą užmigdyti ir uždėti GPS siųstuvą rudajam lokiui, tačiau rezultatų nepasiekta.
„Dviejose šėryklose lokį jau buvome sustabdę, ruošėmės jį gaudyti ir migdyti, bet atvažiavo miškininkai, pradėjo pjauti mišką ir tas lokys iš tos vietos tiesiog pabėgo“, – pasakojo P. Adeikis.
Jis pabrėžė, kad buvo konsultuotasi su užsienyje dirbančiais lokių gaudyklių specialistais
„Jų nuomone, naudoti gaudykles mums netinka, nes neįmanoma prognozuoti lokio migracijos. Šis būdas veiksmingas, kai lokiai reguliariai lankosi prie šiukšliadėžių ar panašiose vietose“, – paaiškino P. Adeikis.
Jo įsitikinimu, visus Lietuvoje pasirodančius lokius reikėtų sužymėti.
„Jei nerandama lėšų GPS siųstuvams, reikėtų bent jau įverti spalvotus auskarus, kad būtų įmanoma atskirti rudųjų lokių individus ir žinoti, kuris kelia pavojų žmonėms ar jų turtui. Rudieji lokiai Lietuvoje visiškai netyrinėti ir mes net nežinome, ar jie tik migruoja, ar čia laikosi. Labai tikimės, kad AM pasinaudos mūsų sukaupta patirtimi ir inicijuos rudųjų lokių elgsenos tyrimus“, – vylėsi specialistas.
Paskirtas koordinatorius
„Kauno dienai“ savo paaiškinimus ir komentarus pateikė AM atstovai.
– Ar dėl dažnėjančio meškų pasirodymo kyla naujų rizikų visuomenės saugumui ir ar atsiranda būtinybė kurti prevencines priemones ir institucijų reagavimo algoritmus, kad rizikos būtų suvaldytos? – pasiteiravo „Kauno diena“.
– Dažnėjantis plėšriųjų gyvūnų pasirodymas šalia žmonių gyvenamųjų vietovių gali kelti naujų rizikų visuomenės saugumui, todėl AM inicijavo pokytį – Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) pavesta koordinuoti veiksmus tokiose situacijose.
Plėšrūnų – vilkų, mangutų, lapių ir kt. – rūšių gausumas Lietuvoje yra stebimas ir reguliuojamas siekiant palaikyti ir gerą rūšių būklę, ir sumažinti patiriamą žalą ūkiniams gyvūnams (vilkų skaičiaus reguliavimas nustatant sumedžiojimo limitus), kitoms paukščių, roplių ir pan. rūšims (invazinių plėšrūnų medžiojimas neribojant jų skaičiaus) ir dėl kitų priežasčių.
Eurazinė lūšis ir rudasis lokys yra įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, kitaip Lietuvos raudonąją knygą, Buveinių direktyvą, todėl šios rūšys yra saugomos. 2018 m. AM užsakymu Gamtos tyrimų centras atliko šių rūšių populiacijos būklės įvertinimą pagal IUCN kriterijus. Nustatyta, kad per 2015–2017 m. registruota apie dešimt užklydusių rudųjų lokių, tačiau Lietuvoje jie nepasilieka ilgesniam laikui, nesidaugina, nežiemoja. Iki šiol taip pat buvo registruojami tik pavieniai atvejai, tačiau dėl rudųjų lokių populiacijos būklės gerėjimo Europoje, ypač Rumunijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir kt., daugėja šių gyvūnų užklydimų į urbanizuotas teritorijas, žala ūkiniams gyvūnams, bitininkystės sektoriui, todėl ES mastu vyksta diskusijos moksliniu ir politiniu lygiu dėl plėšriųjų žinduolių apsaugos ir keliamų grėsmių valdymo.
– Ko pasimokyta, kokios išvados padarytos po birželio 16 d. ir tolesnių įvykių, pasirodžius lokiui? Kaip ruošiamasi, kas daroma ar jau padaryta, kad būtų suvaldytos rizikos ir būtų mažiau chaoso?
– Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į identifikuotas problemas dėl laukinių gyvūnų, atsiduriančių jiems nebūdingoje aplinkoje, pasirašė raštą, kuriuo pavedė AAD koordinuoti veiksmus tokiais atvejais. Kai gyvūnams ar aplinkai kyla reikšminga grėsmė, atsakomybė už veiksmų organizavimą ir koordinavimą tenka AAD.
AAD bus atsakingas už veiksmų koordinavimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro, policijos, savivaldybių, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų institucijų, priklausomai nuo jų kompetencijos ar situacijos poreikių. Šių institucijų bendradarbiavimas reikalingas, kad gyvūnai būtų saugiai grąžinti ar perkelti į jiems tinkamą aplinką arba būtų imamasi kitų būtinų veiksmų dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos. Prireikus AAD turės inicijuoti ir siūlyti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.
Be to, AAD privalės aktyviai informuoti visuomenę apie kilusias grėsmes, užtikrinti, kad ši informacija būtų nuolat atnaujinama ir prieinama.
Neslėpsiu, niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad tapsiu tokio lygio klerkų balagano liudininku.
Prieštaravimų nemato
– AM tinklalapyje publikacijoje „Aplinkos ministerija paaiškina, kaip buvo suvaldytas…“ rašoma, kad lokys buvos stebėtas dronais iki 23 val. ir padaryta išvada, kad suveikė pirmo plano dalis, t. y. gyvūnas traukiasi iš urbanizuotų teritorijų. Kita vertus, tą pačią dieną, likus kelioms minutėms iki 23 val., Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai išdavė leidimą nušauti lokį. Kaip paaiškintumėte prieštaravimą?
– Prieštaravimų tokioje sekoje nėra, nes buvo ruošiamasi visiems įmanomiems variantams. Pirmiausia buvo vertinamas lokio elgesys ir jo judėjimas, nes natūraliai šie gyvūnai bijo žmonių ir jų vengia. Gyvūno elgesys nekėlė įtarimų, todėl gyvūnui buvo suteikta galimybė pačiam grįžti atgal į gamtą – savo namus. Tai ir buvo pirmoji plano dalis.
Jei gyvūnui būtų nepavykę savarankiškai grįžti į mišką, būtų įgyvendinta antroji plano dalis – lokys būtų užmigdytas ir perkeltas į gyvūnui būdingą buveinę, t. y. didesnius miškų masyvus. Šiuos veiksmus atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro specialistai pagal jiems pavestas funkcijas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu. Pasitarus su ekspertais, buvo pasiruošta užmigdytam lokiui pritvirtinti siųstuvą, kuris leistų nuolat stebėti jo buvimo vietą. Tai suteiktų galimybę laiku imtis priemonių, jei gyvūnas vėl pradėtų artėti prie gyvenamųjų teritorijų. Tuomet vėl būtų bandoma gyvūną perkelti, kad nekeltų pavojaus žmonėms, arba stebėti jo elgesį ir įvertinti bet kokius neįprastus požymius. Neišvengiamai apsvarstytas ir kraštutinis scenarijus, kuris būtų pasitelktas tik tuo atveju, jei būtų kilusi grėsmė darbuotojų ar visuomenės gyvybei. Vadovaujantis Buveinių direktyvos ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatomis, saugomas rūšis galima pašalinti iš gamtos (pvz., nušauti) dėl visuomenės sveikatos ir saugos ir kitų priežasčių gavus leidimą. Ši praktika naudojama visoje ES dėl įvairių saugomų gyvūnų galimos žalos oro saugai, žemės ūkiui ir pan. Papildomai pažymime, kad taip pat buvo išduotas ir leidimas antkakliui uždėti. Kadangi Aplinkos apsaugos agentūrai prašymai buvo išsiųsti apie 22 val., todėl leidimai išduoti apie 23 val. Tai dar kartą patvirtina, kad buvo ruošiamasi absoliučiai visiems scenarijams.
– Ar ministerija, kitos institucijos sistemina informaciją apie plėšriųjų gyvūnų pasirodymo ir maršrutų dinamiką, pobūdį, galimas tendencijas artimiausioje ateityje?
– Šiuo metu veikia praktinis informacinis įrankis – interaktyvus žemėlapis, kuriame fiksuojami stambių plėšrūnų pastebėjimai Lietuvoje. Šis žemėlapis ne tik padeda informuoti visuomenę apie gyvūnų judėjimą, bet ir prisideda prie duomenų kaupimo, mokslinių tyrimų, planavimo ir reagavimo laiku į galimus pavojus tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Be to, Lietuva turi patvirtintus apsaugos planus kelioms saugomoms rūšims, įskaitant stumbrus, lūšis, tetervinus, uralines pelėdas, balinius vėžlius ir kt. Tokie dokumentai yra svarbus nacionalinis įrankis, padedantis rūšims atsikurti, mažinti neigiamą žmogaus poveikį ir užtikrinti ilgalaikį išsaugojimą.
Žymėti neplanuoja
– Ar neplanuojama plėšriųjų gyvūnų žymėti? Jau ir dabar yra neaiškumų, ar naujose vietose pasirodo užfiksuotas lokys, ar naujai atklydęs.
– Ministerija šiuo metu neplanuoja nuolatinio visų plėšriųjų gyvūnų individualaus žymėjimo. Tokia praktika kitose šalyse taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai daroma nuolatinė žala ūkiniams gyvūnams, kyla grėsmė visuomenės saugumui ar pačių gyvūnų, ypač saugomų, apsaugai. Turi būti moksliškai įvertintas toks poreikis, parengti specialūs rūšių apsaugos planai su konkrečiais tikslais, priemonėmis ir pan., nes, norint gyvūną pažymėti, reikia jį pagauti, o tai kelia papildomą stresą gyvūnui ir gali kelti riziką tiek jam, tiek aplinkiniams žmonėms. Vertinant rizikas ir poveikį gyvūnų apsaugai, gerovei ir siekiamas naudas, toks sprendimas dabar galėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina konkrečiai situacijai valdyti.
– Asociacija Ekosistemų apsaugos centras informavo, kad jau gerokai anksčiau siūlė ministerijai žymėti plėšriuosius gyvūnus (antkakliais, mikroschemomis, auskarais ar pan.), kad taip būtų galima valdyti situaciją, tačiau ministerija pasiūlymą atmetė. Pakomentuokite.
– Plėšrūnai, atsižvelgiant, kokia tai plėšrūnų rūšis, ar saugoma, ar nesaugoma, ar plačiai paplitusi, ar invazinė ir pan., valdoma skirtingais būdais atsižvelgiant į ES ir nacionalinius tikslus ir prioritetus, parengtus rūšių apsaugos planus, ir kol kas nėra pateikta kitokių nuomonių dėl plėšrūnų žymėjimo poreikio siekiant valdyti jų populiacijas. Pažymime, kad atskirais atvejais gali būti taikomas gyvūnų žymėjimas. Dėl šio leidimo reikia kreiptis su motyvuotu prašymu į Aplinkos apsaugos agentūrą ir ši informacija yra pateikta EAC.
– EAC teigia, kad šių metų gegužės 30 d. raštu kreipėsi į AM, akcentuodamas, kad lokių aktyvumas reikšmingai padidėjo, kad tai yra savotiška tiksinti bomba, bet jokios konstruktyvios reakcijos iš AM nesulaukė.
– Atsižvelgiant į rudųjų lokių stebėjimų duomenis, mokslininkų informaciją, šiai rūšiai papildomų valdymo priemonių nebuvo siūloma, tačiau, didėjant rudojo lokio individų skaičiui Estijoje (apie 1 000 ind.), Latvijoje, Lenkijoje ir kt., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba AM prašymu parengs Rudojo lokio rūšies apsaugos planą, kuriame bus nustatytos šiai rūšiai reikalingos apsaugos ir valdymo priemonės. Kadangi pavasario pabaigoje yra lokių poravimosi metas, todėl šiuo laikotarpiu būdingas individų intensyvesnis judėjimas ir iš anksto nuspėti ir imtis papildomų apsaugos priemonių dėl pavienių stebimų lokių nebuvo poreikio.
– AM tinklalapyje buvo teigiama, kad birželio 16 d., svarstant, kaip elgtis dėl lokio, buvo tariamasi su specialistais, mokslininkais. Gal galite nurodyti, su kuo konkrečiai tartasi? EAC tvirtina, kad Lietuvoje, be jų, nėra į lokių elgesį besigilinančių specialistų.
– Ministerija konsultavosi su valstybinio mokslinio instituto Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju prof. doc. dr. (HP) Linu Balčiausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro specialistais.
– Informuokite, dėl kokių priežasčių EAC šiems metams nebuvo išduotas leidimas užmigdyti lokį ir uždėti jam antkaklį.
– Leidimas buvo išduotas 2025 m. birželio 16 d.
– Kokie uždaviniai ir pareigos aptariamoje veikloje tenka LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui?
– LSMU vykdo iš aplinkos paimtų, sulaikytų, paimtų ir konfiskuotų laukinių gyvūnų (išskyrus jūrinius žinduolius ir jūrinius paukščius) sveikatos priežiūrą ir globą. Taip pat rūpinasi šių gyvūnų sugrąžinimu į jiems būdingas buveines arba perdavimu asmenims, turintiems teisę ir tinkamas sąlygas juos laikyti nelaisvėje. Universitetas taip pat teikia informaciją ir konsultacijas gyventojams laukinių gyvūnų (išskyrus jūrinius žinduolius ir jūrinius paukščius) gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Naujausi komentarai