ADVOKATAS PATARIA: KAIP ELGTIS, JEI POLICIJA ATVYKSTA SULAIKYTI?

Laidos rubrikoje „Advokatai pataria“ tema – sulaikymas. Kokios yra žmogaus teisės? Kokios pareigos? Kada galima gauti teisininką? Kaip neatsidurti situacijoje, kuomet yra piktnaudžiaujama? Plačiau pasakojo Advokatų tarybos narys prof. dr. Raimundu Jurka.

– Gyvenime nutinka visko. Sulaiko policijos pareigūnai, ką žmogus turi pirma daryti, ką jis turi žinoti? 

– Tokiais atvejais, kada į duris pasibeldžia pareigūnai ir, akivaizdu, kad ketina sulaikyti, pirmiausia žmogus turi teisę žinoti už ką. Bet kuriuo atveju pareigūnai bent jau preliminariai turi paaiškinti ką įtaria, ką žmogus galimai blogo padaręs ir už ką jam gresia sulaikymas. Bent jau pirminė informacija apie tai, už ką yra sulaikomas, kokiam terminui ir t.t.  

– Jeigu taip nutinka, atvažiuoja policininkai, pasako, už ką esi įtariamas ir, natūralu, nori gintis, skambinti, pagalbos prašyti. Kada tai galima padaryti?

– Žmonės turi žinoti labai paprastą taisyklę. Pirmojo kontakto metu, kuomet tikrai gresia sulaikymo veiksmai, žmogus gali reikalauti, o pareigūnai privalo užtikrinti jam teisę pasimatyti su advokatu, su gynėju prieš pirmąją apklausą, nes įstatymai tokią garantiją nustato. Labai svarbu, kad žmogus žinotų, kad jam turi paaiškinti už ką ir kad turi teisę pasikalbėti su teisininku pirmąsias akimirkas. 

– Ar nemokamas valstybės advokatas yra reikalingas visiems, kurie yra sulaikomi ir ar jis visiems priklauso?

– Deja, šiuo atveju kalbėti apie nemokamą gynybą negalima. Įstatymuose yra numatyta, kada būtinas gynėjas, kuris yra apmokamas valstybės, dalyvauja, jeigu taip jau atsitinka. Bet žmogus turi teisę reikalauti.

Situacijų būna labai įvairių. Kartais žmogus nurodo konkretų advokatą ir pareigūnai kontaktuoja. Iš praktikos matau, kad pareigūnai dažniausiai paklausia, leidžia susisiekti, pakviečia į sulaikymo vietą, jeigu gali. Jeigu ne, tokiu atveju kreipiasi į koordinatorių, kuris paskiria valstybės garantuojamą gynėją, kad jis galėtų dalyvauti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jeigu atsiduri netinkamoje vietoje ir netinkamu metu. Savaitgalis, vakaras, kažkokios muštynės, policininkai daug neklausinėja, surakina, nuvežė į komisariatą. Ar tuomet jau galima reikalauti advokato? Kaip jį būtų galima rasti, jeigu, pavyzdžiui, netenki telefono? 

– Situacijos yra labai įvairios išties, bet tai, kad policijos pareigūnai sulaiko ir pristato į policijos įstaigą, tai dar nereiškia, kad tai yra nusikalstama veika. Galbūt asmenybės nustatymui, ką turi padaryti per tam tikras valandas. Bet žmogus turi reikalauti, žinoti už ką, kitą vertus, tai turi informuoti pareigūnai, už kokius veiksmus, kokius darbus jis yra sulaikomas. Ir tuo metu turi pasiūlyti teisę į advokatą. Tada, be abejo, arba žmogus pats prašo konkretaus advokato, arba jam siūlo, savaitgalį yra budintys advokatai.

– Sulaikymas kelioms paroms. Kas turi teisę tai padaryti? Tik policijos pareigūnai ar ir kitos tarnybos?

– Iš esmės, jeigu tai vyksta iš karto po nusikaltimo padarymo arba nusikaltimo vietoje, bendras terminas 48 valandos, pareigūnai turi teisę sulaikyti asmenį. Vėliau atitinkamai įsijungia tam tikros procedūros, kad apie tai būtų informuotas ir prokuroras, kreipiamasi į teismą. Bet pirmos 48 valandos yra tas laikotarpis, kada čia ir dabar, ypač nusikaltimo padarymo vietoje, arba iškart po, tokiu atveju asmuo gali būti sulaikytas. Bet, primenu, nuo pačios pirmos akimirkos žmogus turi teisę bendrauti su advokatu.

– O jei žmogus buvo sulaikytas remiantis neteisinga, melaginga informacija? Ar galima tikėtis žalos atlyginimo? Kaip tai padaryti, kaip gauti kompensaciją? 

– Tokia teisė yra ir kada kalbame apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, jeigu tai yra melagingo pranešimo pagrindu, asmuo yra nekaltai sulaikomas ir vėliau paaiškėja, kad nekaltai buvo apskųstas, asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos iš to, kas tą melagingą pranešimą pateikė.

O jeigu pareigūnai piktnaudžiauja su tokiais įgaliojimais, tai jau yra valstybės atsakomybė.

– Kaip reaguoti, jeigu tave apkaltina melagingai? Kaip atremti pirmąjį puolimą?

– Labai geras klausimas, bet labai sudėtingas atsakymas. Kaip reaguoti, yra sunku pasakyti. Dažnai po to sakoma, jeigu tai yra konfliktinė situacija namuose, buityje, paprastai partneriai žino, kad situacija kaista ir gali būti įvairios provokacijos, arba melagingai pranešama apie nebūtą smurtą. Tokių situacijų būna dažnai, ypač kai vyksta santuokos nutraukimo procesai. Patariame įrašinėti, fiksuoti, nes kodėl turi tikėti manimi, o ne tuo esą apsimetėliu nukentėjusiuoju. Tas reagavimas, skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, jeigu taip atsitinka, pranešti, kas vyksta. Tai turi būti kažkaip fiksuojama.