Kaip teigiama Advokatūros išplatintame pareiškime, skubos tvarką LRT įstatymo pakeitimui Seimas motyvavo sumažinta „įtampa visuomenėje“, įgyvendinta „geresne valdymo viešajame sektoriuje praktika“, o delsimas „sukeltų žalą ir riziką visuomenės saugumui“.
Tokie skubos procedūrą motyvuojantys teiginiai, pasak Advokatūros, tėra formalus pagrindimas, teiginiams nepateikiant jokių įrodymų ar argumentų, kai motyvavimo reikalauja Konstitucija.
„Projektas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes nėra laikomasi teisės akto priėmimo tvarkos“, – nurodė Advokatūra.
Ji pažymėjo, kad nuostata, pagal kurią LRT vadovas gali būti atleistas dviejų trečdalių tarybos narių balsų dauguma, yra galiojanti daugiau kaip 25 metus, todėl argumentai dėl rizikos visuomenės saugumui ar žalos „teisiškai vertintini kaip prieštaraujantys teisėkūros pagrindams ir principams“.
Be to, pasak Advokatūros, LRT įstatyme numatyta ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka atsistatydinus LRT tarybai, kai paskiriamas laikinas transliuotojo vadovas. To siekia nepasitikėjimą taryba šią savaitę pareiškę LRT darbuotojai.
„Ši nuostata, manytina, yra esminis saugiklis, kuris leidžia bet kuriuo momentu, vertinamu kaip „rizika visuomenės saugumui“, pašalinti iš pareigų LRT generalinį direktorių“, – pažymėjo Advokatūra.
Advokatų bendruomenė taip pat konstatavo, kad LRT vadovo atleidimą lengvinančiu valdančiųjų socdemų projektu siūlomi pakeitimai „reikšmingai prieštarauja“ Europos Sąjungos (ES) teisei.
Šią poziciją Advokatūra grindžia Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostata, pagal kurią sprendimai dėl visuomeninės žiniasklaidos priemonės vadovo ar valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, apie juos asmeniui iš anksto pranešus, ir be kita ko turi apimti teisminės peržiūros galimybę.
Pasak Advokatūros, svarstytina, ar laisvo Seimo nario mandato įgyvendinimas, dėl nepagrįstos skubos iš anksto suvokiant projekto svarstymo prieštaravimą Konstitucijai, „negalėtų būti vertinamas kaip galimas Seimo nario duotos priesaikos sulaužymas“.
Be to, advokatų bendruomenė pažymi, kad net įsigaliojus svarstomai LRT įstatymo pataisai, reglamentavimas negalės būti taikomas iki dabartinio transliuotojo vadovo kadencijos pabaigos.
Tokį pareiškimą Advokatūra išplatino po gruodžio 17-ąją vykusio Advokatų tarybos posėdžio, kuriame įvertinta susiklosčiusi padėtis, visuomenės įsitraukimas, kitų Europos valstybių advokatūrų patirtis, susijusi su nedemokratinių procesų atsiradimu.
„Lietuvos advokatūra ragina nemėginti paneigti ar apriboti pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių teisių, užtikrinti teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, užtikrinti piliečių teisę gauti ir skleisti informaciją“, – pažymėjo Advokatūra.
Kaip rašė BNS, valdančioji koalicija siekia, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Naujausi komentarai