Nusprendusi atšaukti specialiąją misiją Afganistane Lietuva sutaupys beveik 700 tūkst. litų (197 tūkst. eurų). Tiek šiemet būtų kainavusi aštuonių lietuvių pagalba Afganistanui. Visi kiti su šia šalimi susiję Lietuvos įsipareigojimai išliks.

Išvyks aštuoni lietuviai

Specialioji Lietuvos misija Afganistane Vyriausybės sprendimu atšaukiama nuo kovo 1 d. Šią misiją sudaro du Lietuvos diplomatai ir šešių karo policijos karių grupė, kuri užtikrina specialiosios misijos vadovo apsaugą.

Specialiojoje misijoje dalyvaujantys lietuviai vykdo vystomojo bendradarbiavimo veiklą, prisideda prie Afganistano civilinių bei karinių pajėgumų stiprinimo ir prireikus atlieka 1961 m. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nustatytas funkcijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija įvertino, kad specialiosios misijos Afganistane vykdomų vystomojo bendradarbiavimo projektų skaičius ir jų finansinė apimtis pastaruoju metu labai sumažėjo. Anot ministerijos, "įvertinant Lietuvos ir Afganistano dvišalių santykių raidos dinamiką, specialiosios misijos politines bei ekonomines sąnaudas", siūloma misiją atšaukti.

Pripažįstama, kad Lietuvos ir Afganistano santykiai nėra reguliarūs ir neturi prielaidų plėtotis, o prekybos tarp abiejų šalių apimtis labai nedidelė. Nutraukus misiją nuo kovo 1 d., šiais metais bus sutaupyta 197 tūkst. eurų.

Parama išliks

Vis dėlto Lietuva nenutraukia veiklos Afganistane, o specialiosios misijos atšaukimas, pasak ministerijos atstovų, netrukdys vykdyti įsipareigojimų.

2014 m. pabaigoje NATO baigė kovinę misiją Afganistane ir nuo 2015 m. pradėjo vykdyti nekovinę misiją "Tvirta parama", kurios pagrindinis tikslas yra mokyti, konsultuoti ir remti Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Šioje operacijoje, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, dalyvauja ir apie 80 Lietuvos karių įvairiose Afganistano vietose: Kabule, Kandahare ir Herate.

ES policijos misijoje Afganistane dirba deleguoti mūsų šalies pareigūnai, karininkas tarnauja Jungtinių Tautų paramos misijoje Afganistane (UNAMA). Tad atšaukus specialiąją misiją Lietuva ir toliau teiks Afganistanui politinę, karinę, civilinę ir vystomojo bendradarbiavimo paramą.

Be to, vykdant 2012 m. gegužę Čikagoje vykusiame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime priimtą sprendimą, Lietuva skiria paramą Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms išlaikyti – po maždaug 370 tūkst. eurų (1,3 mln. litų) per metus.

Atsakomybės ribos

Užsienio reikalų ministerijos žiniomis, daugelis ES valstybių narių dabar peržiūri savo diplomatinį atstovavimą Afganistane. Estija ir Pakistanas jau atšaukė specialiąsias misijas, Lenkija uždarė diplomatinę atstovybę Kabule, o Belgija ir Vengrija žada tai padaryti per šiuos metus. Švedija mažins diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičių.
"Diplomatinių atstovybių ‎ tinklo efektyvumo peržiūra yra reguliarus Užsienio reikalų ministerijos procesas", – pabrėžė Lietuvos diplomatijos atstovai.

2012 m. Tokijuje patvirtinti ilgalaikiai Afganistano vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės įsipareigojimai galios iki 2017 m.

Pagalbą teikiančios valstybės yra priėjusios prie bendros nuomonės, kad pagrindinė atsakomybė už šalies ateitį tenka Afganistano vyriausybei, o tolesnė tarptautinės bendruomenės parama turi priklausyti būtent nuo šios vyriausybės pastangų įgyvendinti numatytas reformas ir užtikrinti saugumo situaciją šalyje.