AKIS Į AKĮ SU PANDEMIJA: KARIŠKIAI GALI TIK PADĖTI

Kilus nepasitenkinimui Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro vadovu Aurelijumi Veryga, pasipylė iniciatyvos karui su pandemija ieškoti naujo vado. O kas geriau išmano karą, jei ne kariškis.

Turi ką patarti

Tarp asmenų, kurie geriau už sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą galėtų vadovauti kovai su krize, minėtas ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Bet jis pabrėžė: ekstremalių situacijų valdymu turi rūpintis Vyriausybė.

Bet ir jis pats – Vyriausybės narys ir nekariškis, tad teoriškai galėtų vadovauti ekstremalios situacijos valdymui. Vis dėlto pasklido informacija, kad trečiadienį gali būti pakeistas krizės valdymo modelis, svarstoma, kad naujam štabui vadovauti turėtų imtis premjeras.

Bet kariškiai pasirengę prisidėti, kuo gali. "Lietuvos kariuomenės veikla taikos metu yra apribota įstatymų, tačiau valstybė turi reikalingus ir veikiančius mechanizmus karių pasitelkimui situacijai suvaldyti. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė jau parengusi komandą karių, kurie bus pasiruošę padėti civilinėms institucijoms planuoti ir vykdyti situacijos valdymą. Visa tai derinama su Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centru", – informavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešųjų ryšių karininkas kpt. Andrius Dilda.

Pasak jo, Lietuvos kariuomenė turi karių, transportavimo ir inžinerinius pajėgumus ir operacijų planavimo bei vykdymo ekspertizę, kuriuos ir gali panaudoti esant taikos meto situacijai. "Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad visi pajėgumai yra riboti ir turi užtikrinti kariuomenės funkcionavimą ir jos užduoties – ruoštis ginkluotai šalies gynybai – vykdymą", – primena A.Dilda.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į kariuomenę pagalbos rengiant veiksmų planą, kaip valdyti ekstremalias operacijas. Su krašto apsaugos ministru R.Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu Prezidentas vakar aptarė dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančias rizikas ir galimus situacijos valdymo scenarijus.

Lietuvos kariuomenės veikla taikos metu yra apribota įstatymų, tačiau valstybė turi reikalingus ir veikiančius mechanizmus karių pasitelkimui situacijai suvaldyti.

Resursai – kariams

Gydytojas Vytautas Kasiulevičius siūlė ne tik kovos su pandemija vairą perduoti kariškiui, bet sakė, kad šalia jo turėtų būti karo medikas. Kol kas karo medikai nepasitelkti civiliams gydytojams padėti.

Kokie žmogiškieji Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos resursai, neskelbiama, nes, kaip sakė A.Dilda, tai nėra vieša informacija. Mūsų karo medikai dalyvavo misijose Albanijoje, Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Irake, Kroatijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje (Kosovo provincijoje). Pasak A.Dildos, mūsų karo medikai misijų rajone organizavo ir užtikrino karių medicininę priežiūrą, padėjo vietos sveikatos institucijoms organizuoti savo veiklą, tačiau jie nėra dalyvavę valdant panašias, kaip dabar, krizes.

Lietuvoje yra nemažai karo medicinos įstaigų: Karo medicinos centras Kaune ir Karių reabilitacijos centras Druskininkuose, šeši Pirminės karių sveikatos priežiūros centrai ir vienuolika jų filialų ir kt. Ar kariškiai į savo gydymo įstaigas įsileistų užsikrėtusiuosius COVID-19, jei civilinėse ligoninėse ar kituose tam įrengtuose punktuose imtų trūkti vietos?

Kariškiai pabrėžia, kad civiliams padeda ir padės, bet ne juos pakeis.

"Kariuomenė turi pareigą pati savo pajėgumais užtikrinti pirminę karių sveikatos priežiūrą, todėl jie bus reikalingi toliau rūpinantis karių sveikata ir išlaikyti pajėgumus, reikalingus taikos meto užduotims vykdyti. Kariuomenė šiuo metu vertina ir planuoja savo medicininius pajėgumus taip, kad, įvykus protrūkiui, galėtų valdyti COVID-19 plitimą karinėse teritorijose, taip prisidėdama prie bendrų valstybės pastangų ir vertina galimybes, ką galėtų skirti civilinėms valstybių institucijoms paremti", –  informavo A.Dilda.

Pasak jo, turima pakankamai apsaugos priemonių aprūpinti karius taikos meto užduočių vykdymui, medikams, kitiems, vykdantiems užduotis su artimu kontaktu. Vykdomi papildomai pirkimai, kad priemonių užtektų, jei situacija tęsis ilgiau.

Paramą plečia

A.Dilda pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenė atsakingai vertina valstybės pastangas kovojant su virusu ir yra pasirengusi remti tiek, kiek leis galimybės.

Štai per savaitę triskart pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Karinių oro pajėgų lėktuvas "Spartan" – iš Vokietijos juo atskraidinti Lietuvos piliečiai ir transplantologijos centro krovinys, iš Belgijos – koronoviruso identifikavimo tyrimams skirtas specialus krovinys – reagentai.

Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro prašymu Lietuvos kariuomenė yra skyrusi karinių palapinių Vilniuje ir Kaune.

Prie vidinės ES sienos punktų su Latvija ir Lenkija bei Lietuvos oro ir jūrų uostuose vienu metu budi apie 120 Lietuvos kariuomenės taikos meto užduotims vykdyti pasitelktų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių. Sąveikai su Ekstremaliųjų situacijų operacijų centru paskirti du logistikos, po vieną medicinos ir operacijų planavimo karininką, kurie padeda planuoti ir koordinuoti ekstremalios situacijos valdymą ir galimą kariuomenės paramą. Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu, visuomenės informavimo grupei priskirti Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento kariai ir darbuotojai. Jei krizė gilės, kariai ateityje galėtų padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką, esant poreikiui izoliuoti tam tikras teritorijas.

Be to, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai stebi informacinę erdvę dėl melagingos, provokuojančios, iškraipančios informacijos apie COVID-19 kūrimą ir sklaidą, apie tai informuoja valstybines institucijas.

Virusas neaplenkė

COVID-19 neaplenkė ir Lietuvos kariuomenės: antradienio duomenimis, čia nustatyti du atvejai – civiliam darbuotojui ir Nyderlandų Karalystės kariui.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, kariuomenė sumažino pratybų skaičių, šauktiniai savaitgaliais neišleidžiami namo.

Lietuvos kariai toliau tęsia dalyvavimą įvairiose misijose su NATO aljanso ir kitais partneriais. Misijoms, kuriose dalyvauja mūsų kariai, vadovaujantis personalas nuolat vertina situaciją ir priima reikalingus sprendimus. Pavyzdžiui, sustabdžius Irako pajėgų mokymo misiją, šeši kariai prieš kelias dienas sugrįžo į Lietuvą. Šiuo metu jie yra saviizoliacijoje, jiems atliekami tyrimai dėl viruso grėsmės nustatymo.