Rugsėjo 22 dieną Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje atidarytos rekonstruotos kareivinės. Daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančiame komplekse galės tarnauti ir gyventi apie 200 karių.

Skaičiuoja antrą šimtmetį

Didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių buvo pastatyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Kompleksas kairiajame Nemuno krante statytas XIX a. pabaigoje. Anot Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC), jis primena Kauno Žemųjų Šančių karinį miestelį. Artilerijos kareivinės pastatytos greta karinio plento į Varėną (dab. Ulonų gatvė), kurio trasos kryptis analogiška Kauno A. Juozapavičiaus prospektui. Greta – buvusi Alytaus įgulos cerkvė.

Kariniame miestelyje buvo įsikūrusi carinės Rusijos kariuomenės 43-ioji artilerijos brigada, kuriai vadovavo dailininko Mstislavo Dobužinskio tėvas generolas majoras Valerijanas Dobužinskis. Teritorijoje pastatyta daug arklidžių, vežiminių, amunicijos sandėlių ir įvairių aptarnavimo pastatų. Įrengta keletas pratybų aikščių. Didžiulis pratybų laukas buvo šiaurės rytinėje plento pusėje, greta cerkvės.

„1924 m. kareivinėse įsikūrė Lietuvos kariuomenės ketvirtasis artilerijos pulkas, jis užėmė dalį carinių pastatų“, – AUTC žinyne rašo paveldosaugininkė Nijolė Steponaitytė. Ji pastebi, kad štabo pastatas pasižymi unikaliais autentiškais interjerais.

Be kariniam kompleksui įprastų statinių – sandėlių, kareivinių, ligoninės, būta ir vasarinio teatro bei maldos namų. 1926 m. į Alytų atkeltas 2-asis ulonų pulkas, jam suteiktas Lietuvos kunigaikštienės Birutės vardas.

Po Antrojo pasaulinio karo teritorijoje įsikūrė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Buvo pastatyta daug didžiulių elementarios architektūros statinių, nemažai senųjų pastatų nugriauta.

Po 1993 m. čia dislokuotas Lietuvos kariuomenės Lietuvos kunigaikštienės Birutės ulonų pulkas.

Autentiškos detalės

Rekonstruojant kareivinės pastatus, išlaikyta istorinė architektūra, originalūs fasado dekoro elementai. Siekiant išsaugoti originalų fasadą, pastatai buvo modernizuojami iš vidaus – apšiltinti, įrengtas trečias aukštas ir stoglangiai.

Prie pastato pristatyta metalinio karkaso evakuacinė laiptinė, atitinkanti priešgaisrinio saugumo reikalavimus. Buvo įrengti lauko inžineriniai (šilumos tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų, vandentiekio, elektros) tinklai.

Atidarytos kareivinės pavadintos iš Alytaus kilusio partizano, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardu. Būdamas vos 25-erių jis žuvo išduotas MGB agento 1950 m.

Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, Birutės ulonų batalione taip pat vykdomi ir kiti infrastruktūros gerinimo projektai – įrengiamos pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuvės, tvarkomas kelių ir aikštelių tinklas.

Patogumas motyvuoja

„Tarnybos atlikimo vieta turi užtikrinti karių poreikius. Tinkamas apgyvendamas ir geros treniravimosi sąlygos yra svarbios karių motyvacijai ir atsparumui, todėl, atliepdami karių poreikius, įsigydami modernią ginkluotę, siekiame naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje“, – kareivinių atidarymo metu sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje yra vykdoma apie 200 didesnių ir mažesnių infrastruktūros plėtros projektų. Per trejus metus asignavimai karinės infrastruktūros plėtrai išaugo beveik 20 kartų. Įskaitant Laikinojo solidarumo įnašo lėšas, 2021–2023 m. investicijos į karinės infrastruktūros plėtrą iš viso sudarys iki 440 mln. eurų. Iš jų personalo tarnybos ir mokymo sąlygoms gerinti bus skirta apie 92 mln. eurų.