ALYTUS GYVENA SU TIKSINČIA EKOLOGINE BOMBA PAŠONĖJE?

Prieš trejus metus degusioje Alytaus padangų perdirbimo įmonėje vis dar stūkso daugiau nei 3 tūkst. tonų padangų atliekų, praneša LNK.

Šis gaisras vadinamas didžiausia pastarojo meto ekologine katastrofa Lietuvoje. Ugniagesiai gelbėtojai padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ sandėlius gesino ilgiau nei savaitę.

Dėl oro taršos buvo paskelbta ekstremali situacija, vėliau dėl aplinkos užterštumo ūkininkams buvo uždrausta realizuoti savo produkciją.

Paaiškėjo, kad įmonės sandėliuojamų padangų kiekis dvigubai viršijo leistiną normą, o tiesioginės gaisro priežasties nustatyti neįmanoma.

Suvaldžius gaisrą už valstybės lėšas pavojingos gyvybei ir aplinkai atliekos pašalintos, tačiau sandėliuose iki šiol tebestovi apie 3 tūkst. tonų panaudotų padangų ir gumos atliekų.

„Jei netyčia vadinama „deganti pelė“ įbėgtų ir vėl uždegtų ten padangas, tai  dabar turėtume dar didesnį gaisrą ir jau su didesnėmis pasekmėmis“, – kalbėjo Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Alytaus savivaldybė yra paskelbusi, kad „Ekologistikos“ pastatas – avarinės būklės. Bet jame atsirado ir naujų padangų, nors įmonės veikla – suspenduota, o turtas areštuotas. Iškelta baudžiamoji byla.

„Dronų pagalba stebėjome. Matėme, kad ten kažkiek vis atveža naujų padangų. Kas tą veiklą vykdo? Tikėtina, kad savininkai, kurie turi raktus“, – detalizavo miesto meras.

Kol nedega, pačios padangos grėsmės aplinkai nekelia. Tačiau sandėliuojamos avarinės būklės pastate vėl gali prišaukti nelaimę. Už civilinė saugą atsakinga miesto savivaldybė, už aplinkos taršą – aplinkosaugininkai. Tačiau nei vieni, nei kiti į teritoriją sako negalintys patekti.

Matėme, kad ten kažkiek vis atveža naujų padangų. Kas tą veiklą vykdo? Tikėtina, kad savininkai, kurie turi raktus.

„Jei savivaldybė iš civilinės saugos pusės mato, kad atliekas reikia sutvarkyti, tai tuomet savivaldybė ir turėtų imtis didesnės iniciatyvos“, – situaciją apibūdino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

„Nuspręsti dėl pastato būklės – ji yra avarinė ar ne –, taip pat priversti tą savininką susitvarkyti, tai yra visiška savivaldybės atsakomybė. Labai tikimės, kad ta lyderystė yra rodoma“, – akcentavo Aplinkos apsaugos viceministrė Raminta Radavičienė.

„Tai mes informuojame ministeriją, bet ministerija trauko pečiais, rodo į teismą. Teismas sako palaukti, nes dar vyksta procesai. Vieni kitus kaltina ir tas ratas sukasi“, – kalbėjo N. Cesiulis.

O Aplinkos ministerija sako nenorinti kurti precedento, mat „Ekologistika“ nėra bankrutavusi įmonė. Todėl realizuoti 3 tūkst. tonų padangų sąvartyną – pačios įmonės atsakomybė.

LNK stopkadras

„Valstybė neturėtų tvarkyti juridinių asmenų atliekų. Ir ypatingai juridinio asmens, kuris šiandien neturi bankrutuojančios įmonės statuso“, – teigė R. Radavičienė.

Su pačia „Ekologistika“ LNK žurnalistams susisiekti nepavyko.

Tiesa, jei įmonė pasibaigus teismui vis dėlto nepajėgtų susitvarkyti, arba jei iškilus grėsmei miestas paskelbtų ekstremalią situaciją, lėšas padangų utilizavimui turėtų skirti valstybė.

„Kai bankrutuoja įmonė ir ji jau nesugeba iš savo lėšų sutvarkyti, tokiu atveju, atsakomybė, kaip pareiga, pereina valstybei. Valstybė tam reikalui turi aplinkos apsaugos rėmimo programą, kurioje kaupiamos lėšos iš ieškinių už aplinkai padarytą žalą ir kitų įplaukų“, – situaciją komentavo advokatas Robertas Klovas.

Tačiau gaisras gali kilti ir nepasibaigus teismui. Per Velykas toje pačioje „Ekologistikos“ teritorijoje, kur prieš trejus metus degė padangos, užsidegė kitos įmonės atliekų rūšiavimo linija.