„Sunku tiksliai įvardyti vieną konkrečią šio reiškinio priežastį, tačiau galima pastebėti, jog jau ketvirtus metus besitęsiant karui prieš Ukrainą, bendra rusiškos žiniasklaidos nuotaika negerėja“, – antradienį išplatintame pranešime cituojamas „Debunk.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.
Ekspertas pastebi, jog rusiška žiniasklaida pateikia naratyvą, esą visos „Kremliaus diktatui nepaklūstančios kaimyninės valstybės yra nacistinės ir sąmoningai reabilituoja bei garbina savo tariamą nacistinę praeitį“.
„Tiesa, pastaraisiais metais vis dažniau ir aštriau tariama „tolerancija nacizmui“ kritikuojama ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europos šalys bei JAV. Tai galima sieti su aktyvia Vakarų parama Ukrainai kare prieš Rusiją, kurios mastas iki 2022 metų buvo gerokai menkesnis“, – teigė analitikas.
Gegužės 27 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas dokumentas, kuriame Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras, partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas kaltinamas tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metu esą tarnavo tariamame nacių baudžiamajame dalinyje „Lietuvos vietinis būrys“.
Tuo metu balandžio 23-iąją oficialioje Pirmojo Rusijos televizijos kanalo interneto svetainėje buvo paskelbta informacija, kurioje, remiantis nepriklausomų istorijos ekspertų nepatvirtintais Simono Wiesenthalio (Simono Vyzentalio) žydų žmogaus teisių centro duomenimis, teigiama, jog partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1941 metais esą vadovavo „gaujai, persekiojusiai žydus“.
Tame pačiame tekste taip pat teigiama, kad kitas partizanas Juozas Lukša-Daumantas esą buvo pronacistinio fronto narys, o jo vardas neva siejamas su 1941 metų birželį Kaune, vadinamajame „Lietūkio“ garaže, įvykusiomis žudynėmis.
„Vis dėlto skandalingiausias teiginys apie Adolfą Ramanauską-Vanagą pasirodė gruodžio 24 dieną portale „Argumenty i Fakty“, kuriame buvo publikuotas teiginys, esą „pasak neįvardinto liudininko, Ramanauskas-Vanagas laužtuvu nužudė apie 50 taikių gyventojų, tada užlipo ant lavonų krūvos ir akordeonu sugrojo Lietuvos himną“, – nurodo „Debunk.org“.
Anot A. Kazlausko, tokie niekuo nepagrįsti ir itin priešinantys teiginiai nėra atsitiktiniai. Analitiko teigimu, jie nurodo visus metus stebėtą tendenciją, kai Kremliui palankioje medijoje Holokausto tema pasitelkiama politiniam tikslui sutapatinti Lietuvos kovą prieš SSRS okupaciją su nacizmu ir žydų žudynėmis, taip siekiant delegitimuoti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
(be temos)
(be temos)