„Tai parodo, kad galimybė tokiam dronui įskristi į Lietuvos teritoriją egzistuoja. Ar Lietuva yra pasiruošusi gintis nuo tokių dronų, ar turi pakankamai pajėgumų, lieka klausimas neatsakytas“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė A. Kubilius.

Manyčiau, kad Lietuva ir Baltijos valstybės turėtų turėti bendrą koncepciją ne tiktai kaip statyti fizinę sieną, bet ir kaip kurti dronų sieną.

„Todėl aš visą laiką raginu Lietuvos ir regiono šalis, kurios rūpinasi, kad būtų kuriamas taip vadinamas rytinės sienos apsaugos planas, fizinės apsaugos planas, visų pirma, įrengiant visą eilę fizinių barjerų ant žemės. (...) Mano įsitikinimu, į tokį planą reikia būtinai traukti ir ne tik fizinės sienos, bet ir dronų sienos kūrimą“, – kalbėjo eurokomisaras.

Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją dronų sieną, kuriai valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.

Tačiau šiemet kovo pradžioje Lietuva ir Estija negavo Europos Sąjungos (ES) finansavimo šiam projektui.

Pasak A. Kubiliaus, Lietuvos ir Baltijos valstybių pasirengimo atremti galimas dronų atakas iš Rusijos „požymių nėra per daug“.

„Todėl reikia ne tiek dronus šiandien pasigaminti arba jų prisipirkti ir laikyti sandėlyje, bet išmokti, paruošti žmonių komandas, kurie galėtų labai greitai tokių dronų, kurie tuo momentu būtų reikalingi, kiekius gaminti tokius, kurie būtų reikalingi tai dronų sienai“, – sakė Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys.

„Manyčiau, kad Lietuva ir Baltijos valstybės turėtų turėti bendrą koncepciją ne tiktai kaip statyti fizinę sieną, bet ir kaip kurti dronų sieną, tame tarpe pasiruošiant ir jų masinei gamybai“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai priešpiet pastebėjo skrendantį objektą. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, išbuvo apie tris minutes.

Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.

Bepilotė skraidyklė nukrito pati netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.