APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI PRITARTŲ GRIEŽTESNĖMS KARANTINO PRIEMONĖMS

Sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje plečiantis koronaviruso epidemijos mastams, psichinius ir finansinius neigiamus padarinius jau dabar jaučiantys gyventojai yra linkę pritarti dar griežtesnėms karantino priemonėms. Palankiai Lietuvos gyventojai žiūri į tai, kad būtų apribotos galimybės išeiti iš namų ar net taikomi draudimai judėjimui šalies viduje.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 24–26 d. atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų  pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kada iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.

Apklausos duomenimis, judėjimo apribojimui šalies teritorijoje kiek mažiau pritartų jaunesni nei 30 metų gyventojai (53 proc. 18-29 metų gyventojų pritartų tokiam ribojimui). 

Jaučia poveikį psichinei ir fizinei sveikatai

Nors šalies gyventojai ganėtinai tolerantiškai žiūri į griežtesnes nei galioja dabar karantino priemones, nemaža dalis taip pat tvirtina, kad jau po pirmosios karantino savaitės jaučia neigiamus psichologinius ir fizinės sveikatos padarinius.

Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną teigia pajutę 66 proc. respondentų. 28 proc. šalies piliečių sakosi pajautę fizinės savijautos sutrikimus. Fizinės sveikatos pablogėjimą dažniausiai jaučia vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Tuo tarpu psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės.

Karantinas jau paveikė piliečių finansinę padėtį

Karantinas neigiamai paveikė ir finansinę piliečių padėtį. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) gyventojų tvirtina, kad po pirmosios karantino savaitės jaučia finansinės padėties pablogėjimą. Galiausiai 33 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl karantino įvestų apribojimų nukentėjo jų profesinė veikla.

Karantinas visos šalies mastu įvestas kovo 14-ąją. Pastarąją savaitę Vyriausybė karantiną pratęsė dar dviem savaitėms iki balandžio 13-osios. Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Jau karantino metu įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.

Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti pinigines baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Priimtas įstatymas numato, kad baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. 

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. kovo 24–26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.