BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Karantino režimas. Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad sprendimai dėl karantino švelninimo gali būti priimti kitą pirmadienį. Ji atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sužadinusi lūkesčių, jog sprendimas dėl parduotuvių ir kirpyklų atidarymo bus jau šią savaitę. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai pranešė, kad svarsto kreiptis į teismą dėl diskriminacinių sąlygų, opoziciniai „darbiečiai“ žada siekti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl karantino tvarkos. Valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir Šiaulių meras paragino Vyriausybę nedelsiant atlaisvinti karantiną savivaldybėse, kuriose yra geresnė epidemiologinė situacija. Tuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pirmąjį skundą dėl pavasarį įvesto karantino režimo – išnagrinėjęs „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundą, teismas paskelbė, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė taikė proporcingas priemones. Klinikų atstovas sprendimą žada skųsti.

Koronaviruso situacija:

* Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 721 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydomi 1324 COVID-19 pacientai, 153 iš jų – reanimacijoje. Pagal pastarųjų dviejų savaičių rodiklius Lietuva yra šeštoje vietoje Europos Sąjungoje. Blogiausia situacija yra Portugalijoje ir Ispanijoje.

* Lietuvoje prasidėjo pedagogų skiepijimas. Iki šiol vakcinas gavo apie  1200 pedagogų visoje Lietuvoje, daugiausia –  Kaune,  Druskininkuose, Molėtų, Kelmės ir Rokiškio rajonuose. Skiepai nėra privalomi, tačiau tie, kurie atsisako skiepytis, privalės profilaktiškai testuotis kas 10 dienų.

* Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informavo gavusi 311 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas per pirmąjį skiepijimo mėnesį. 298 yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 13 – kaip sunkūs. Pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas sudarė apie 0,37 procento nuo suvakcinuotų dozių skaičiaus. Tarnybos vadovas Gytis Andrulionis sako, kad Lietuvos duomenys pernelyg neišsiskiria nuo kitų Europos šalių.

* Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo, kad COVID-19 pandemija daro žalingą poveikį vėžinių susirgimų gydymui Europoje. Organizacijos duomenimis, maždaug trečdalyje regiono šalių vėžio gydymo paslaugos yra sutrikusios. „Kai kuriose valstybėse trūksta vaistų nuo vėžio, daugelyje – net didžiausius resursus turinčių šalių – pastebimai sumažėjo naujai nustatomų vėžio atvejų skaičius“, – sakė PSO Europos skyriaus vadovas Hansas Kluge.

Vizitas Rusijoje. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išvyko vizito į Maskvą. ES diplomatijos vadovas žada kelti klausimą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir protestų slopinimo. Kremlius pareiškė, jog nėra nusiteikęs diskusijoms šia tema. Tai pirmasis ES diplomatijos vadovo apsilankymas Rusijoje nuo 2017 metų. Lietuva ir kai kurios kitos Europos šalys kritikavo šį vizitą, nerimaudamos, jog Maskva juo pasinaudos kaip įrodymu, kad Briuselis nori grįžti prie normalaus bendravimo.

Nusikaltimai žmoniškumui. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pripažino Ugandos sukilėlių judėjimo „Viešpaties pasipriešinimo armija“ vado Dominico Ongweno kaltę dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. 45 metų D. Ongwenas, buvęs vaikas karys, pripažintas kaltu dėl dešimčių kaltinimų, tokių kaip karo nusikaltimai, žudymas, žmonių pavergimas, nežmoniškas elgesys, žaginimas ir kiti.

Blokada Mianmare. Mianmare po įvykdyto karinio perversmo pradėtas blokuoti socialinis tinklas „Facebook“.

Incidentas Estijoje. Estijos kariuomenė paskelbė, kad Rusijos karinis orlaivis „Ilyushin Il-76MD“ pažeidė šalies oro erdvę Suomijos įlankoje ir be leidimo šalies oro erdvėje buvo apie minutę. Dėl šio incidento į Estijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius, jam įteikta protesto nota. Maskva sako, kad orlaivis Estijos oro erdvės nepažeidė. Kasmet Estija praneša apie kelis panašaus pobūdžio incidentus.