– Išgirdome, kad mūsų Vyriausybė planuoja kažkokias kinetines priemones suvaldyti tuos oro balionus. Ar jums aišku, kokios čia bus tos priemonės?

– Vyriausybė planuoja ne tik kinetines, o visą eilę priemonių, tarp jų – ir politinis spaudimas, ar kaip čia pavadinti, priemones, už kurias atsakinga yra Užsienio reikalų ministerija. Tas dalykas yra, be abejo, sveikintinas. Tačiau reikėtų suprasti, kad visos tos priemonės šiandien yra ilgalaikio poveikio priemonės, o išspręsti problemą reikia čia ir dabar. Buvo užklausta spaudos konferencijoje premjerės, kokios tos kinetinio valdymo priemonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Premjerė sako: „Slapta informacija.“

– Įvardijo, kad pagal savo algoritmus ten veiks kažką panašaus.

– Ar tada nėra klausimas, kad tiesiog fiziškai nėra tų priemonių?

– Tame ir esmė, kad, kalbant apie oro gynybos sistemas, šiandien turime tik sistemas, kurios yra skirtos raketoms ir lėktuvams numušinėti.

– Klausimas, kaip numušti sąlyginai nedidelį daiktą – oro balioną – prie kurio pritvirtinta kontrabanda, ir jis įskrenda į Lietuvos teritoriją. Ar jūs įsivaizduojate, kaip tą galima padaryti?

– Paprastų sprendimų, kaip tai padaryti čia ir dabar, nėra. Dar šių metų pradžioje buvau pristatęs kompleksišką planą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kaip kovoti su bepilotėmis sistemomis, balionais ir bepiločiais orlaiviais. Čia negali išskirti tik balionų.

– Aišku, gali būti ir dronai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dabar siūlo verslui milijoną eurų. Ar padės tas milijonas eurų rasti sprendimą?

– Be abejo, tai yra labai gera idėja ir ilgalaikėje perspektyvoje, tikiu, kad atsiras pasiūlymų. Vėl grįžtu prie pradėto savo pasakojimo apie mano siūlytą sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Tada aš siūliau Ukrainos patirtimi paremtą proaktyvų sprendimą: tai yra stebėti sieną, kontroliuoti ne iki siauro ruožo iki pirmų medžių, o pasitelkus dronus stebėti į Baltarusijos pusę dešimt kilometrų į gylį. Ką tai duotų? Tai galėtume, matyt, reaguoti ne įvykus pažeidimui, o prieš jam įvykstant. Tai yra, mes žinotume maždaug vietą ir maždaug laiką, kur gali įvykti pažeidimas, ir reaguoti.

– Iš tos Ukrainos patirties yra kažkokios priemonės, kurias būtų galima paimti tiesiog čia ir dabar ir taip apsaugoti mūsų sieną?

– Tai čia ir dabar tas neįvyktų, nes jeigu kalbėti apie laiką, be abejo, personalo parengimas – jeigu kalbėti apie jau reagavimo priemones, kinetinio poveikio reagavimo priemones. Ukrainoje dabar labiausiai pasiteisinę yra vadinami dronai perėmėjai. Čia neužtenka nuvažiuoti į parduotuvę ir pasiimti iš lentynos šimtą dronų perėmėjų. Tu turi turėti struktūrą, personalą. Vien tik parengti tokius specialistus-operatorius užtruktų, tikriausiai.

– Ką tokie dronai gali padaryti? Jie tiesiog numuštų tą balioną, kažkaip sugadintų jį?

– Taip, fiziškai jį numuštų.

– Bet tada kyla dar kitas klausimas: juk prie to baliono yra prikabintas krovinys, kuris gali kristi ir iš didelio aukščio. Kokį tai pavojų galėtų sukelti? Aš jau nekalbu apie žmogų. Čia gal, tarkime, reikėtų kalbėti apie namą, automobilį. Ar tai būtų pavojinga, kai toks daiktas atlekia iš dangaus?

– Čia yra situacija tokia, kad kontrabandininkai – pažeidėjai – renkasi laiką, o mes renkamės vietą. Mes galime pasirinkti vietą, kurioje numušinėti. Aišku, visų rizikų išvengti neįmanoma, bet reikia jau čia laviruoti tarp naudos ir galimos žalos.