Ši istorija vėl atnaujino diskusijas: ar Rusijos tranzitas per Lietuvą nėra lyg „lapė vištidėje“? Prisimenant buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio iniciatyvą riboti Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, galima tik spėlioti, kokia audringa būtų Maskvos reakcija, jei būtų pradėtos diskusijos ir dėl keleivių tranzito.

Bet ką daryti? Kaip užtikrinti, kad tranzitas per mūsų šalį nekeltų grėsmių nacionaliniam saugumui? Kaip greičiau identifikuoti ir sulaikyti asmenis, savavališkai pasišalinusius iš traukinių? Kas nesuveikė?

Atsipalaiduoti negalima

Buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos vertinimu, ši situacija parodė, kad privaloma ieškoti būdų, kaip maksimaliai kontroliuoti tranzitą, nes tranzitiniai traukiniai gali tapti galimybe Rusijos diversijoms. „Gali iššokti vienas keistuolis, o gali ir 100 ne keistuolių. Kai turime reikalų su Rusija, jokių variantų negalim atmesti, nes tai nenuspėjama valstybė“, – sakė jis.

Jis akcentavo, kad tranzitą galima tik kontroliuoti, tačiau nutraukti – ne, nes jį apibrėžia trišalė sutartis, sudaryta tarp Lietuvos, ES ir Rusijos. Saugumo eksperto manymu, vargu ar ES norėtų drastiškai keisti egzistuojančias sutartis. Specialisto manymu, nė nereikėtų šio klausimo kelti ES lygmeniu, nes tai parodytų, kad patys nesusitvarkom su situacija.

„Tai nacionalinio saugumo problema. Tai siejasi su tuo, kaip sugebam kontroliuoti per Lietuvos teritoriją judantį traukinį“, – sakė G. Grina.

Jo manymu, siekiant maksimalios kontrolės, reikėtų pasitelkti ir žmogiškuosius resursus, ir vaizdo priemones. „Esame pafrontės zonoje ir atsipalaiduoti negalime“, – pabrėžė buvęs VSD vadovas.

Traukinys su Rusijos piliečiais galėtų būti išsprogdintas pačių rusų kaip pretekstas rusams ateiti gelbėti savo piliečius.

Skatina elgtis pragmatiškai

Kad apriboti tranzitą būtų sudėtinga, sutinka ir saugumo bei karybos ekspertas Darius Antanaitis. Jo manymu, svarbu sutelkti dėmesį į technines priemones, kurios sudarytų kliūtis iššokti iš traukinio. Visgi, sako jis, dabartinis įvykis nėra sisteminis ir panašiau, kad Rusijos pilietis išties traukė ieškoti geresnio gyvenimo didesnėse ES šalyse nei Lietuva.

Jis taip pat mano, kad tranzitiniai traukiniai patiria riziką tapti diversijos priemone.

„Traukinys su Rusijos piliečiais galėtų būti išsprogdintas pačių rusų kaip pretekstas rusams ateiti gelbėti savo piliečius“, – prisimindamas ne vieną panašią diversiją Ukrainoje sakė saugumo ekspertas.

„100 proc. apsisaugoti negali, bet vis tiek turime siekti šimtaprocentinio saugumo“, – kalbėjo D. Antanaitis.

Žmones, galinčius daryti reikšmingus sprendimus, jis ragino elgtis pragmatiškai ir racionaliai.

Ž. Pavilionis: metas sureikšminti

Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis pabrėžia, kad būtina imtis ir politinių priemonių. Jis pamena, kad prieš kelerius metus aukščiausiu lygmeniu iškėlus klausimą dėl sankcionuotų tranzitu gabenamų prekių apribojimo buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija nusprendė, kad tai būtų per didelė eskalacija, tačiau dabar, sako Seimo narys, šį klausimą vėl galima iškelti.

„Donaldas Trumpas kartais nebijo peržengti raudonų ribų. Jei jis ryžtųsi įvesti triuškinančias sankcijas Putinui, kodėl gi į sankcijų paketą neįdėjus ir tranzito ribojimų?“ – siūlo Ž. Pavilionis. Jo teigimu, situacija, kai Lietuvos teritorijoje iš traukinio iššoko Rusijos pilietis, rodo, kad metas sureikšminti situaciją.

Jis neneigė, kad tai galėtų būti viena iš priemonių pasodinti Rusiją prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje nutraukimo.

„Turim daugybę instrumentų, esam dvidešimt kartų turtingesni už rusus“, – nebijoti galimos reakcijos ragino Seimo narys.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: