ŠEŠTADIENIO INTERVIU

Arinai nesinorėtų, kad jūra būtų prie Vilniaus

Vasaros vakarais Palangoje koncertuojančiai Arinai nuolatinis kurorto šurmulys ne itin patinka. O kurorto centre esanti J.Basanavičiaus gatvė dainininkei primena judantį termitų taką. „Klaipėdai“ pavyko prašnekinti kalbumu, uždarumu pasižyminčią dainininkę, kuriai fotografų blykstės taip pat nekelia pasigėrėjimo.

- Kur bėga Arinos vasaros?

- Dažniausiai savo vasaras leidžiu sodyboje. Žinoma, tada, kai galiu. Vasara - pats darbymetis. Tuomet daugiausiai koncertų, todėl į sodybą vykstu ne taip dažnai, kaip norėčiau.

- Ar visada norėjai dainuoti?

- Dainuoti norėjau visada, bet, aišku, kad visada taip nebus. Dabar viskas kitaip atrodo nei anksčiau. O kažkada manydavau, kad dainuosiu amžinai, bet, kai įvykiai klostosi tokiu tempu...

- Ar visos dainos, kurias atlieki, patinka tau pačiai?

- Daugelis dainų, kurias atlieku, man patinka, tačiau yra kelios, per kurias norisi žiūrėti į laikrodį - kada baigsis, galvoju. Bet tokių labai mažai. Man patinka ne pati muzika, o jos atlikimas, pats procesas.

- O žodžius savo dainoms rašai pati?

- Kiti rašo. Aš tokio talento neturiu.

- Visus metus “Anapilyje” (Palangos muzikos klube – K.K.) koncertuoji tu, V.Kernagis ir K.Smoriginas. Kas sieja šias asmenybes?

- Sieja muzika. Šiame klube susieina visi keliai ir žmonės, seniai pažįstami, nuoširdūs. Bohemiškais jų nepavadinčiau, bet visi - turintys charizmos.

- Nesi bohemiška?

- Ne. Čia dabar kas? (labai nustebusi ir nudžiugusi – K.K.). Aš tikrai nesu bohemiška.

- O su K.Smoriginu Vilniuje dažnai susimatote?

- Dažniau Palangoje. Gera vėl ir vėl matyti nuoširdžias akis. Su juo visada gerai sutarėme.

- Sakei, kad Palangos nepasiilgsti, o jūros?

- Jūra man patinka. Pasiilgstu jos, bet kad arčiau Vilniaus būtų, nenorėčiau. Kiek žinau, patys palangiškiai retai kada prie jūros nueina.

- Kaip patekai į Vilnių? Juk anksčiau gyvenai Kaune.

- Taip jau susiklostė gyvenimas. Atvykau į sostinę prieš porą metų ir likau. Vilnius man patinka, be to, pagrindiniai mano darbai - ten.

- Svarbiausia tavo gyvenimo dalis. Be ko negalėtum gyventi?

- Svarbiausia šeima - sūnus Martynas, o tik paskui visa kita.

- Kokios spalvos tau artimiausios?

- Balta, juoda ir visos pastelinės.

- Savo įvaizdžiu rūpiniesi pati?

- Taip. Tik prieš koncertus, kai reikia geriau atrodyti, tenka ieškoti pagalbos.

- Ar turi svajonę?

- Ir ne vieną, bet niekam jų neatskleidžiu.

- Tiki draugyste nuo mokyklos suolo laikų?

- Tikiu. Turiu artimą draugę. Dar iš mokyklos laikų. Labai artimai bendraujame ir dabar. Tai draugė - visą parą.

- Ar sulauki gerbėjų dėmesio?

- Dažnai sulaukiu man skirtų karikatūrų. Jose pavaizduota labai natūrali mano veido išraiška. Gaunu ir šaržų, bet visa tai priimu natūraliai.

- Ar žinai, kodėl buvai pavadinta Arina?

- Nežinau kodėl, bet tai tikras mano vardas. Buvo tokia asmenybė Arina. Gal ir mane dėl to Arina pavadino?

- Dėkui už pašnekesį.