Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nariai po kelerių metų pertraukos nusiteikę pritarti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos ataskaitai. Politikai pareiškė matantys teigiamų poslinkių nuostolingai pernai dirbusios LRT darbe.

Trečiadienį ŠMKK posėdyje praėjusių metų veiklos ataskaitą pristatydamas LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas tvirtino, kad teigiami pokyčiai pastebėti pernai pasikeitus nacionalinio transliuotojo vadovybei.

"Esant K.Petrauskiui (buvusiam LRT generaliniam direktoriui Kęstučiui Petrauskiui - BNS) buvo įtampa tarp administracijos ir tarybos. Būdavo, kad taryba priima sprendimą, o generalinis direktorius kitą dieną padaro priešingai. Pagrindiniai tarybos priekaištai būdavo nesilaikymas misijos, pastangos įtikti vartotojui, konkurencija su komerciniais kanalais. Tarybos nuomone, poslinkiai šioje srityje yra teigiami", - per komiteto posėdį kalbėjo G.Ilgūnas.

Anot jo, pernai balandį LRT generalinio direktoriaus pareigas pradėjus eiti Audriui Siaurusevičiui "neliko nesusipratimų, trinties tarp tarybos ir administracijos".

"Dabartinis generalinis direktorius, patinka jam tai ar ne, vykdo tarybos sprendimus", - tikino tarybos vadovas.

Anot jo, pernai nacionaliniam transliuotojui pavyko išlaikyti auditoriją ir net šiek tiek padidinti.

Kita vertus, jis pripažino, jog metų pabaigoje LRT patyrė 6,5 mln. litų nuostolių. Tuo metu 2007 metais įstaiga uždirbo 3 mln. litų grynojo pelno.

G.Ilgūno duomenimis, bendras praėjusių metų LRT biudžetas buvo 91 mln., valstybės skiriama dalis sudarė 53 mln. litų. Tačiau sąnaudos padidėjo iki 95 mln. litų.

"Valstybės finansavimo neužtenka programai vykdyti", - tikino tarybos vadovas.

A.Siaurusevičius dėstė, kad skolų atsirado dėl to, jog metų pabaigoje smarkiai sumažėjo reklamos įplaukų.

"Lapkritį procesas dar kontroliuojamas. O gruodį imta masiškai atsisakyti reklamos įsipareigojimų. Gruodį visada būna reklamos įplaukų padidėjimas, o pernai to neįvyko. (...) Mūsų klaida - gal reikėjo biudžetą peržiūrėti", - svarstė LRT vadovas.

Jis piktinosi, kad LRT turi mokėti pelno mokestį "nuo komercinių, nors bendras rezultatas gali būti nuostolingas".

A.Siaurusevičius akcentavo, kad Lietuvos nacionalinio transliuotojo biudžetas mažiausias tarp Europos Sąjungos šalių.

"LRT ir Vatikano radijas pagal finansavimą visuomet paskutinėje vietoje", - konstatavo jis.

A.Siaurusevičius informavo, kad imtasi priemonių mažinti išlaidas. Jau atleista 60 darbuotojų, generalinio direktoriaus teigimu, daugiausia - pensinio amžiaus.

"Tai kainavo apie milijoną litų. LRT tradicija buvo neatostogauti, yra žmonių, kurie išeidami į pensiją, pasiima atostoginius už 150 dienų. Buvę vadovai ir pavaduotojai taip pat neatostogavo, - dideles išmokas paaiškino LRT vadovas. - Galiu suprasti, kodėl neatostogavo operatoriai, nes jų minimali alga, bet kodėl neatostogavo vadovai negaliu suprasti."

Jis teigė, kad išlaidų padaugėjo ir dėl to, kad pernai lapkritį atsisakyta minimalių algų.

"50 metų ir vyresni darbuotojai vietoj nuo 800 litų atlyginimą padarėme 1600 litų, jaunesniems - iki 1200 litų. Žmonės pradėjo atostogauti, sirgti, anksčiau neapsimokėjo tai daryti", - pasakojo A.Siaurusevičius.

Pagyrę LRT vadovo pastangas ir naujus projektus tokius, kaip "Tūkstantmečio vaikai", "Triumfo arka", ŠMKK nariai siūlė pritarti 2008 metų LRT tarybos ataskaitai.

"Siūlyčiau pritarti ataskaitai, prašant valstybės nemažinti asignavimų. Turime vienintelį dar pakenčiamą eterį", - pareiškė liberalė Dalia Teišerskytė.

Komitetas bendru sutarimu nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ši svarstydama kitų metų LRT biudžetą, įvertintų realų pagrįstą poreikį.

Anksčiau Seimas nepritarė 2005, 2006 ir 2007 metų LRT tarybos ataskaitoms.