Vladimiras Putinas pažėrė grasinimų Baltijos šalims, išskirtinai – Latvijai. Kaltina rusakalbių engimu. V. Putinas sako, kad ir pačios Baltijos šalys gali sulaukti to paties. O Lenkija perspėja, kad Rusija gali būti pasirengusi pulti NATO anksčiau nei kalbėta iki šiol. Ministras Arvydas Anušauskas tokius lenkų vertinimus vadina realybės neatitinkančiomis spėlionėmis, praneša LNK.

„Jei jie vykdys tokią politiką ir elgsis kaip su kiaulėmis, su žmonėmis, kurie norėjo gyventi tose šalyse, kurie ten dirbo, kūrė, tai jie ir patys susidurs su kiaulyste“, – sakė Rusijos prezidentas V. Putinas.

V. Putino žodžiais, Baltijos šalys ir Ukraina – naciai. Diktatorius atskirai pagrasino Latvijai. Dabar Latvijos rusai turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą. Kitaip gali būti išsiųsti į Rusiją. Anot V. Putino, jei latviai engs rusus, patys pajus panašų jausmą.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad nei latvių politika, nei V. Putino grasinimai nebėra naujiena.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Grasinimus girdime jau ne pirmus metus. Pokyčiai latvių švietime įvesti irgi jau daug metų. Čia jokia naujiena“, – sakė A. Anušauskas.

O Lenkija perspėja, kad Rusija jau po trejų metų gali būti pasirengusi atakai prieš NATO. Lenkijos prezidentui pavaldaus nacionalinio saugumo biuro vadovas sako, kad NATO rytinio flango narės turi būti pasirengusios galimai konfrontacijai po trejų metų. Ministras A. Anušauskas sako, kad toks lenkų vertinimas neatitinka realybės.

„Turi atitikti tam tikras realijas. Kalbame ne apie spėliones, o galimybes Rusijai atstatyti savo pajėgumus“, – sakė A. Anušauskas.

Anot A. Anušausko, rusai per trejus metus neatkurs to, ką praranda Ukrainoje.

„Įvairių ekspertų vertinimais, pasibaigus karui pajėgumų atstatymui reikėtų penkerių metų“, – teigė ministras.

Priešingai kalba konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis perspėja apie bręstančią egzistencinę grėsmę.

„Besiformuoja naujas etapas. Įspėju apie tą riziką. Manau, kad tai atsakinga“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Prezidentas šiuos G. Lansbergio perspėjimus siejo su rinkimais bei ragino didinti finansavimą gynybai.

„Jei matome dramatišką saugumo situaciją, tai ji turėtų atsispindėti biudžete“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Kalbame ne apie spėliones, o galimybes Rusijai atstatyti savo pajėgumus.

Opozicijai nesuprantami konservatorių manevrai. Krašto apsaugos ministras patenkintas dabartiniu gynybos finansavimu.

„Keista, bet A. Anušauskas nė karto Seimo tribūnoje nekalbėjo apie tai, kad trūksta finansavimo“, – sakė Seimo narė Rasa Budgergytė.

G. Landsbergis ragina ieškoti naujų finansavimo gynybai šaltinių.

„Jei sutariame, kad ta situacija kinta ir jai reikia pasiruošti, pageidautina, kad tai būtų daroma tvariais būdais – neįsiskolinant“, – sakė G. Landsbergis.

Tačiau G. Landsbergis kalba lyg stebėtojas, o ne priimti sprendimus išrinktos valdžios vienas iš lyderių.

„Užsienio reikalų ministras pradėjo skleisti paniką visuomenėje bei valstybėje kalbėdamas apie tai, kad padidėjo grėsmės“, – sakė R. Budgergytė.

Netgi liberalai ragina ne tik konservatorius, bet ir prezidentą susėsti ir sutarti dėl gynybos.

„Norėčiau, kad ir Valstybės gynybos taryba pergalvotų savo požiūrį ir turėtų vieningą požiūrį“, – kalbėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

NATO žvalgyba skelbia, kad Ukrainoje tik rusų sausumos pajėgos patiria reikšmingų nuostolių. Aviacija, laivynas nukentėjo mažiau. Be to, rusai pritaikė ekonomiką karui.

„Kol kas jie nepasiekė to lygio, kad galėtų kompensuoti visus patiriamus nuostolius“, – sakė A. Anušauskas.

NATO žvalgybos ir vadų teiginiai ne tokie bauginantys kaip G. Landsbergio. NATO nekalba, kad Rusija neišvengiamai puls. Tačiau ji po kelerių metų bus atsigavusi ir spręs, ar verta, dėlto NATO akcentuoja, kad Europa turi kuo greičiau stiprinti kariuomenes, kad rusai nesiryžtų.