Daugiau apie tai kalbėjo advokatė Aurelija Puzinienė.

– Jeigu nuomininkai pažeidžia nuomos sutartį, bet gyvena su vaikais, ar turime teisę juos, kaip nuomotojai, iškeldinti?

– Iš esmės, neturime teisės nieko savavališkai iškeldinti – ar tai yra su vaikais, ar ne. Tai yra gyvenamas būstas – labai jautri tema. Žmonės ten turi savo privačią aplinką, todėl paprastai dėl iškeldinimo reikia kreiptis į teismą. Jeigu asmuo geranoriškai neišsikelia – tik kreipiantis į teismą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nepaisant to, kad buvo sudaryta nuomos sutartis ir nuomininkai pažeidė tam tikras taisykles.

– Jeigu nuomininkai neišsikelia geranoriškai – nepaisant to, taip.

– Remiantis praktika, kieno naudai tokie ginčai baigiasi? Ar visgi iškeldinami tie nuomininkai, ar yra dar kažkokios papildomos apsaugos priemonės, dėl ko jie lieka gyventi tame bute?

– Be abejo, jie yra iškeldinami, nes kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad vaiko teisių apsaugos prioritetinis principas yra lygiavertis privačios nuosavybės gynimo ir savininko teisių gynimo principams. Teismas vertina kaip lygiaverčius principus. Joks nuomotojas neturi užtikrinti vaikams gyvenamo būsto pagal įstatymą. Tokią pareigą turi tėvai.

Be abejo, iškeldinimas su vaikais yra sudėtingesnis.

– Čia toks mitas, taip? Kai kurie sako, kad jeigu įsikels su vaikais – nebeiškraustysi.

– Be abejo, iškeldinimas su vaikais yra sudėtingesnis. Kai teismas priima sprendimą, tą procedūrą vykdo antstolis. Jeigu iškeldinimas paprasta forma – kai nėra mažamečių vaikų, tada antstolis turi penkių dienų įspėjimo terminą. Kai yra vaikai – 30 dienų. Teismai, spręsdami bylas, atkreipia dėmesį į tai, kiek laiko vaikams reikės lankyti ugdymo įstaigą. Tai dažnai yra susiję su gyvenamąja vieta. Į vaikų interesus ir poreikius yra atsižvelgiama.

– Ar apie iškeldinimą reikia informuoti kitas institucijas? Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos?

– Užvedant visas bylas, kurios yra susijusios su nepilnamečiais vaikais, būtina įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Iškeldinimo procedūroje, kurią vykdo antstolis, taip pat privalu pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

– Ką būtina įtraukti į sutartį, jeigu ji yra sudaroma su šeima, kurioje yra mažametis vaikas?

– Visada pasirašant sutartis, reikia jas atidžiai skaityti. Kaip ir minėjau, kadangi tie principai yra lygiaverčiai – tiek nuomininko su mažamečiais vaikais, tiek nuomotojo. Abi šalys turi būti suinteresuotos sutartį skaityti labai atidžiai, ypač tais atvejais, kai sutartys yra nutraukiamos iš anksto. Aiškiai susitarti terminus – prieš kiek laiko reikia įspėti. Tokiais atvejais, kai yra mažamečiai vaikai, siūlyčiau į sutartį įtraukti, kad jie yra. Labai dažnai tie vaikai nėra įtraukiami, o jų interesus ir teises atstovauja tėvai. Vaikai negali sudaryti sutarčių, kadangi jie yra neveiksnūs. Tėvams pasiūlymas – jeigu nori ginti prieš trečiuosius asmenis teises kaip nuomininko, būtina įregistruoti ir išviešinti viešame registre.

– Kalbame tarsi sutartys visada egzistuotų. Yra daug atvejų, kada žmonės gyvena išvis be sutarčių, susitarę tarpusavyje. Sutartys yra būtinos, taip?

– Pagal įstatymą, žodinė sutartis yra leidžiama gyvenimui iki metų laiko. Jeigu gyvenama daugiau nei metus – reikalaujama sudaryti rašytinę sutartį. Sutartis yra mūsų apsauga. Esu su mažamečiais vaikais, turiu atsakomybę ne tik už save, bet ir už vaikus nešti. Eiti gyventi į patalpas be sutarčių yra nepatartina.

– Tokiais atvejais, kai yra sutarčių pažeidimai ir savo noru neišsikrausto šeima, prasideda nuomotojų veiksmai: elektros atjungimas, kitų komunalinių paslaugų blokavimas. Tai yra neteisėta.

– Taip, tai yra neteisėta. Pasikreipus į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymų, pareiškus prašymą, savininkas būtų įpareigotas įjungti elektrą ir užtikrinti jos tiekimą. Tik kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, jeigu neišsikelia savanoriškai.

– Kokie turėtų būti žingsniai ir ką daryti, jeigu yra situacija, kai nuomininkus norėtume išprašyti, yra sutartis, jie kažką pažeidė. Nuomininkai neišsikelia, sakydami, kad yra vaikai ir taip toliau. Ką daryti buto savininkui?

– Jeigu yra esminiai sutarties pažeidimai, o tokie yra gana apibrėžti aiškiai gyvenamojo būsto įstatyme – jeigu nuomininkas nemoka pinigų, komunalinių paslaugų, turtą žaloja, dėl jų gyvenimo būdo negali gyventi tretieji asmenys – tokiais atvejais yra pažeidžiama sutartis ir savininkas turi teisę rašyti pranešimą, įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Įstatymas nereguliuoja tokiais atvejais to termino, jis turėtų būti protingas – trys mėnesiai, bet šiuo atveju, kai iš esmės pažeidžiamos sutarties sąlygos, tas terminas nėra būtinas.