ATSAKO BESIPYKSTANTIEMS DĖL ŠVENČIŲ PAPROČIŲ: DIDŽIAUSIAS PASNINKAS YRA „NEVALGYTI“ SAVO ARTIMO

Kas lietuviams svarbiau – Kūčios ar Kalėdos? Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo kultūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė Irena Vaišvilaitė.

„Kūčios yra Kalėdų dalis, švenčiama naktis, kai gimsta Jėzus. Čia taip susiklostė liturgija Lietuvos kaimuose. Kadangi parapija, bažnyčia būdavo toli, tai Kūčios iškrito į atskirą šventimo dalį. Kūčių vakarienė turi savo ir buitinę, ir simbolinę, ir religinę liturgiją. Rytais būdavo važiuojama į ankstyvas mišias, tada jau prasidėdavo Kalėdos. Tuose pačiuose Lietuvos dvaruose arba mieste, Kūčių vakarienė nebūdavo labai pasninkinė. Kalėdų išvakarės kaip ir visas adventas buvo pasninkas. Tai dar ir ta Kūčių vakarienė turėjo būti pasninkas, nors pagal bažnytinį laiką ir paros skaičiavimą esame jau Kalėdose. Lietuvoje per laiką tos Kūčios atsiskyrė kažkaip nuo pačių Kalėdų. Jos įgijo savo tvarką, tačiau tokią labiau valstietišką. Kai pati pradėjau domėtis, teko nustebti, kad dvaruose yra rašytinų prisiminimų, kad kalėdinė vakarienė buvo jau šventiška. Aišku, daugiau žuvies patiekalų. Žuvis dar yra ir išganymo simbolis. Dabar jau taip atrodo, kad Kalėdos susideda iš dviejų elementų: silkės vakarienės ir žąsies, anties, jautienos“, – sakė profesorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitose Europos valstybėse nėra tokios tradicijos Kūčių dieną padaryti šventinę valstybės mastu. Ar aš klystu?

– Daugumoje šalių Kūčių diena yra kaip prieššventinė diena, kaip ir Lietuvoje buvo gana ilgai. Mūsų Kūčių vakarienės paprotys paskatino pagalvoti apie tai, kad reikia tą vakarienę paruošti. Dabar jau matome Lietuvoje daug ginčų, ar galima užsisakyti tą vakarienę. Dabar tikrai Lietuva suskilo. Pažiūrėjau, kas vyksta „Facebook“ platformoje. Šiemet Kūčios sekmadienį, o sekmadienis nuima visus pasninkus. Tai yra Jėzaus prisikėlimo šventė. Kiekvienas sekmadienis yra mažosios Velykos, tai tada pasninko jau nėra. Tačiau žmonės taip prisirišę prie tradicijos, kad aiškina, kaip švęsti tokį sutapimą. Lietuvos vyskupai sako, kad galima šiek tiek laikytis ir tradicijos. Girdėjau tokių aiškinimų, kad sekmadienį bus sekmadienio mišios ir pasninko nėra, o jau po pietų prieš Kūčias dar galima ir papasninkauti ir valgyti pasninkines Kūčias. Kaip matote, žmonės iškelia skirtingus dalykus į pirmą vietą.

– Ar jūs sutinkate su tais nuogąstavimais ir dejonėmis, kad Kalėdos dabar per daug sumaterialėjusi šventė, pamirštama šventės esmė, kad reikėtų daugiau susikaupimo ir pabuvimo su šeima? Dabar viską nustelbia tik dovanų pirkimas.

Negalima primesti religingumo tiems, kurie jo neturi.

– Tai – pirmiausiai šeimos šventė. Labai priklauso, kokios yra šeimos tradicijos. Netgi Lietuvoje jų yra skirtingų. Netgi tas pats stalas suprantamas skirtingai. Kaip tik vakar kalbėjau su kolege, kad suvalkiečiai valgo sviestą per Kūčias, o dzūkai – jokiu būdu. Pasninkas turėtų būti be gyvulinių produktų. Jau labai seniai Kūčių ir Kalėdų šventimas yra išėjęs už religinio konteksto. Žiūrint religinėmis akimis, Jėzaus gimimas, Dievo atėjimas į pasaulį tiesiai pas žmones yra pati didžiausia dovana. Tačiau tada ta dovana apauga kitais dalykais. Lieka papročiai, kurie daugiau ar mažiau simbolizuoja tą patį, kalba apie tą patį, bet jau be apeigų. Dažnai žmonės painioja religiją ir apeigas. Netgi be didelio antgamtinio tikėjimo yra dalykai, kuriuos mes darome tik per Kalėdas. Negalima primesti religingumo tiems, kurie jo neturi. Manau, kad tokie vertinimai turi mažiau prasmės. O kas liečia tikinčius žmones, tada tai jau yra tikėjimo bendruomenės dalykas. Ten gali eiti kalbos, kas yra tikrosios Kalėdos. Pagal dabartinį mūsų gyvenimo stilių iškilo tokia graikų bažnyčios tėvo citata. Jis yra pasakęs, kad didžiausias pasninkas yra „nevalgyti“ savo artimo.