ŠALTASIS SEZONAS

Atšalus orams daugėja pirčių lankytojų

Pirtis - tai visus metus prieiamas poilsio, atsipalaidavimo ir gydymosi būdas. Ypač šios vietos lankytojų pagausėja prasidėjus šaltajam sezonui. Vieni pirčių darbuotojai teigia, kad tarp lietuvių ši pramoga labai populiari, kiti skundžiasi kasmet vis mažėjančiu lankytojų skaičiumi. Tačiau visi pripažino, jog, pasibaigus vasarai, klientų padaugėja beveik dvigubai.

Kasmet mažėja

Nemaisto produktų inspekcijos duomenimis, šiuo metu Klaipėdos mieste yra 8, o Klaipėdos rajone dar 4 pirtys.

Tačiau dauguma jų priklauso skirtingiems viešbučiams, barams, sporto kompleksams. Uostamiestis turi vienintelę viešąją pirtį („Vidmina“), kuri priklauso Klaipėdos savivaldybei. Čia galima ne tik vanotis, bet ir apsikirpti, apsilankyti pas masažuotoją, atsigaivinti bare. Rusiško tipo pirtis veikia keturis kartus per savaitę. Vienu metu čia gali apsilankyti šimtas žmonių. Vasarą sulaukiama gana mažai lankytojų, tačiau šaltuoju sezonu pirties mėgėjų skaičius išauga iki 4-5 tūkstančių per mėnesį. „Ypač žmonių pagausėja prieš didžiąsias šventes, tai yra prieš Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas“, - pasakojo UAB „Vidmina“ direktorė Onutė Kasparavičienė. Tačiau, anot direktorės, per trisdešimt pirties gyvavimo metų kasmet pastebimas akivaizdus lankytojų skaičiaus mažėjimas. O.Kasparavičienė tik spėliojo, kodėl žmonės vis rečiau beužsuka vanotis: „Galbūt pirties teikiamos paslaugos kiek per brangios klaipėdiečiams“. Pusantros pirtyje praleistos valandos kaina - 11 litų, pensininkams - 6 litai. „Vidminos“ direktorė mano, jog dėl kainos pirtį dažniau lanko pensinio amžiaus žmonės: “Pusę lankytojų sudaro pensininkai, o likusią dalį - jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės“.

Populiari pramoga

Klaipėdos viešbutyje „Pajūris“ esančioje pirtyje užsakymų pradėjo daugėti jau nuo spalio 1 dienos. Viešbučio administratorė Irina Eidukienė teigė, jog vasarą žmonės dažniau renkasi baseinus, jūrą, ežerus, o atvėstant natūralu, jog mieliau kaitinasi pirtyje. Nors pirtį viešbutyje reikia užsisakyti mažiausiai trims valandoms, kai 1 valanda kainuoja 50 litų, pasak I.Eidukienės, klientų tikrai netrūksta: „Apskritai tarp lietuvių ši pramoga labai populiari. Čia susirenkama atsipalaiduoti, pailsėti, pabendrauti“. Viešbučio administratorė pasakojo, jog tarp jos pažįstamų labai daug žmonių, kurie bent kartą per savaitę apsilanko pirtyje.

Pertis mėgsta ir kaime

Kaimo turizmu užsiimanti Birutė Majorienė teigė, jog, prasidėjus šaltajam sezonui, visada pirčių paklausa padidėja. Pašnekovė pastebėjo, jog tarp lietuvių vis dėlto populiaresnės yra rusiškos garinės pirtys: „Kiek man teko susidurti, susidarė įspūdis, jog lietuviai nelabai mėgsta sausas pirtis - vadinamąsias saunas“. Jos Jurgių kaime (Klaipėdos r.) esančioje sodyboje yra įrengta rusiška pirtis. Čia renkasi įvairaus amžiaus poilsiautojai. „Jaunuoliai į pirtį dažniausiai atvažiuoja dėl poilsio, o vyresni žmonės labiau dėl sveikatos“, - pasakojo B. Majorienė. Anot pašnekovės, pirtis - geras sveikatos šaltinis. Kaimo turizmu užsiimanti moteris prasitarė, jog ji turi tokių nuolatinių klientų, kurie per ketverius metus dar nė karto nebuvo susirgę.

„Kaip prakaituoji?“

Senajame Lietuvos kaime pirtis buvo reikšmingas centras, be kurio niekaip neapsieidavo nei šeima, nei kaimo bendruomenė. Iškūrenti pirtį svečiui buvo laikoma dideliu svetingumo ženklu.

Pirtis nuo seno yra ne vien pramogų, poilsio, bet ir sveikatos šaltinis. Pirties proceso įvaldymas mūsų protėviams suteikė naują su niekuo nepalyginamą šilumos, jėgų atgavimo, skausmo numalšinimo ir švaros pojūtį. Jau senovės egiptiečiai prieš 6000 metų plačiai naudojosi pirtimis ir labai rūpinosi savo kūno švara. Egipto gydytojai neapsieidavo be vandens procedūrų, vadinasi, be pirties, o jie tuo metu buvo labiausiai įgudę gydytojai pasaulyje.

Indijoje prieš 1500 metų pirtis buvo plačiai naudojama tiek higienos, tiek gydymo tikslais.

Antikos laikais senovės Romoje egzistavo netgi pirties kultas. Ji buvo labai mėgstama ir populiari. Daugelis pirties mėgėjų ir šiandien žino įdomų romėnų paprotį sutikus pažįstamą klausti: „Kaip prakaituoji?“.

Garinė ir sausa pirtis

Sena liaudies tradicija naudotis pirties gydomosiomis savybėmis gyva ir šiandien. Kaip teigė Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Vladimiras Rožnovas, taikomos pirties procedūros vadinamos hidrosudoterapija, tai yra gydymas vandeniu ir prakaitavimu. Anot gydytojo, pirtis būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: garinę (rusiška, turkiška) ir sauso karšto oro (suomiška), vadinamąją sauną. Jos skiriasi temperatūros bei drėgnumo santykiu. Garinėje pirtyje temperatūra yra 45-60 laipsnių, drėgnumas - 90-100 proc., o sausoje pirtyje temperatūra siekia 90-100 laipsnių, drėgnumas - tik 10-15 proc. Negalima sakyti, kad tik suomiška ar tik rusiška pirtis yra geriausia, naudingiausia. Norintieji atsakyti į klausimą, kuri pirtis yra naudingesnė, turi žinoti jos lankymo tikslą - vieni čia lankosi, kad gerai išsipertų, kiti - tam, kad atsigautų po darbo dienos, pailsėtų, treti tikisi suliesėti ir panašiai. Todėl norintieji po pirties gerai jaustis turėtų gerai žinoti, kokia pirtis jų organizmui tinka labiausiai. O mokantys protingai ir teisingai naudotis bet kokio tipo pirtimi žmonės žino, kad tai - puikus sveikatos bei organizmo grūdinimo šaltinis.