Privatizavimas

Atsirado abejonių

Vakar Valstybės turto fondas kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas nutraukti AB Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimo konkursą. Jeigu kitą trečiadienį ministrų kabinetas priims tokį sprendimą, po kurio laiko teks skelbti naują konkursą.

Lieka tik spėlioti, kokios priežastys privertė fondo vadovus teikti tokį pasiūlymą, nes VTF privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas vakar atsisakė žurnalistams pateikti komentarus. Tačiau kai dar balandį “Klaipėda” rašė apie tokios baigties galimybę, jis tikino, jog taip neatsitiks.

Konkurso komisija, kuri dar vasario 27 dieną atplėšė vokus su konkurso dalyvių pasiūlymais, pažeidė visus terminus, tačiau taip ir nesugebėjo paskelbti nugalėtoją. Galima spėti, kad jos nepatenkino vienų konkurso dalyvių pasiūlymai arba kilo abejonių dėl kitų dalyvių patikimumo. Žinoma, jog iš teisėsaugos organų ir kitų patikimų šaltinių gauta negatyvi informacija apie danų kompaniją “Trident Marine”, už 66,66 proc. LJL akcijų pasiūliusią didžiausią kainą - 33 mln. Lt be investicijų.

Realiausiu pretendentu į pergalę laikytas Danijos kompanijos “Rederiet Fabricius” ir Norvegijos kompanijos “Continental Ship Management” konsorciumas, kai kuriais duomenimis, savo kainą už LJL akcijas pakėlė nuo 22,1 mln. Lt iki beveik 30 mln. Lt bei vienintelis iš dalyvių pažadėjo investuoti 120 mln. Lt. Tačiau kai kurie šaltiniai tvirtina, jog konsorciumas nori iš pradžių sumokėti 13,1 mln. Lt už 39,69 proc. akcijų, o kitą dalį nupirkti po metų. Šitaip jis atsikrato būtinybės supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas ir, užstatęs įsigytas akcijas arba dalį LJL laivų, randa trūkstamų lėšų galutiniam privatizavimui.

Taip pat tvirtinama, kad konsorciumas turi galvoje ne pinigines, bet turtines investicijas - savo laivus. Tokie pasiūlymai gali sutrikdyti net ir Valstybės turto fondą.

Trečiasis konkurso dalyvis, konsorciumas iš Lietuvos - LJL vadybos atstovai, Kauno bendrovė “Saniteks” ir konsultacinė firma “Prime Investment” - už akcijas siūlė mažiausią, startinę kainą - 20,090 mln. Lt ir nežadėjo jokių investicijų.

“Žadėti investuoti - ne kas kita kaip populizmas. Prisiminkite “Alytaus tekstilę”, kitas privatizuotas įmones. Pardavus objektą, valstybei turėtų rūpėti ne “popierinės” investicijos, bet pelningo darbo garantijos, darbo vietų išsaugojimas ir kt. Jeigu naujasis šeimininkas ir investuoja, tai tik perdėdamas pinigus iš vienos savo kišenės į kitą. Tikiuosi, kad Privatizavimo komisija tuo jau įsitikino ir svarbiausiu dalyku nebelaikys investicinių pažadų. Man regis, valstybės požiūris į privatizavimo konkurso sąlygas pradėjo keistis. Todėl šio konkurso nutraukimą ir naujo skelbimą laikau geru ženklu”, - vakar “Klaipėdai” sakė laivininkystės generalinis direktorius Vytautas Vismantas, vadovaujantis privatizavime dalyvaujančiam konsorciumui.

AB Lietuvos jūrų laivininkystės stebėtojų tarybos ir smulkiųjų akcininkų susivienijimo valdybos narys Kazimieras Gimbutis pasakė dar aiškiau. “Nežinau, kodėl norima nutraukti konkursą. Bet geriau tegul būna taip, negu dabar atiduoti laivininkystę investuotojui iš užsienio. Per tą laiką, žiūrėk, Lietuvoje išsiaiškins, kokie tikrieji danų ir norvegų konsorciumo tikslai”, - sakė jis.