Anot ministerijos, visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo aiškią daugumos paramą karinio rengimo infrastruktūros plėtrai ir valstybės gynybinio potencialo didinimui, o nepritariančiųjų dalis – nedidelė.
„Rusijos karo Ukrainoje pasekmės neišvengiamai pasiekia ir kitas Europos valstybes, ypač esančias Rytų flange, tarp jų – ir Lietuvą, todėl nebelieka erdvės atidėliojimui ar kompromisams nacionalinio saugumo sąskaita. Remiantis ilgamete karybos praktika, poligonai yra viena kertinių priemonių efektyviam kovinių dalinių rengimui, jų parengties išlaikymui bei karybos naujovių diegimui“, – pranešime teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anot apklausos, 65 proc. gyventojų sutinka su teiginiu, kad būtina didinti valstybės gynybinį potencialą, jam nepritaria vos 13 proc. gyventojų.
KAM teigimu, visuomenės palaikymas gynybinių pajėgumų ir karinio mokymo teritorijų plėtrai rodo, kad gyventojai rimtai vertina grėsmes geopolitinėje erdvėje ir supranta, kad valstybės saugumas kuriamas per kokybišką kariuomenės pasirengimą, sąjungininkų integraciją ir nuoseklų pajėgumų didinimą.
KAM užsakyta „Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2026 metų vasario mėnesį, apklausti 18–75 metų amžiaus Lietuvos piliečiai.
Kaip skelbė ELTA, Seime antradienį pirmąjį balsavimą Seime įveikė Kapčiamiesčio poligono projektas.
Sprendimą steigti naują poligoną pernai gruodį priėmė Valstybės gynimo taryba, be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)