ATSKLEIDĖ, KAM REIKALINGAS NAUJAS KARINIS POLIGONAS IR KODĖL JIS BŪTENT RŪDNINKUOSE

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo, Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. Politikai sako, kad toks sprendimas – ir paskata regionui, praneša Info diena.

Kam reikia naujo karinio poligono?

Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Alvydas Šiuparis išvardijo, kam reikalingas naujas karinis poligonas: „Pirmiausia mes kalbame apie mūsų nacionalinius padalinius. Pirma, poreikis vykdyti organizuoto pėstininkų bataliono su pėstininkų kovinėmis mašinomis lauko taktines pratybas. Antra, iki kopos lygmens vykdyti vieneto su pėstininkų kovinėmis mašinomis kovinį šaudymą ir judėjimą. Trečia, vykdyti netiesioginių ugnies paramos priemonių, tokių kaip artilerijos sistemos, 120 milimetrų minosvaidžių, rengimą bei šaudymą, taip pat sudaryti sąlygas paramai iš orlaivių pagal poreikį“.

Jis taip pat paaiškino, kaip poligonas turėtų atrodyti: „Plynas laukas yra pagrindas poligonui įsteigti. Poligone turi būti atitinkama infrastruktūra, pabandysiu išvardyti bent jau svarbiausius objektus. Pirmiausia mes kalbame apie multifunkcinę šaudyklą, kuri būtų skirta tiek pėstininkams, tiek ir mechanizuotiems padaliniams, turiu omeny, koviniams vienetams su pėstininkų kovinėmis mašinomis su 20 milimetrų patranka bei integruotais prieštankiniais kompleksais. Taip pat turi būti uždaras taikinių rajonas, kur vykdomas netiesioginės ugnies paramos (artilerijos, minosvaidžių) šaudymas. Kita poligono infrastruktūra – tai šaudyklos valdymui reikalinga infrastruktūra, apsauginės zonos, taikinių laukai, valdymo ir stebėjimo įranga. Taip pat – remianti logistinė infrastruktūra, tokia kaip valgykla, patalpos kariams, remontui, technikai, pratybų įrangai“.

Anot A. Šiupario, Rūdininkų poligone tilptų nemažai žmonių: „Kai mes kalbame apie mechanizuoto bataliono pratybas, kai mes turime omenyje tiek patį batalioną bei atitinkamai papildomus padalinius, kurie irgi naudojami rengiant šį padalinį, tai mes kalbame apie skaičius daugiau negu tūkstantis žmonių“.

K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

A. Šiuparis nesutiko atskleisti, kokios dar vietos buvo svarstomos naujam poligonui įsteigti: „Buvo svarstomos įvairios vietovės, bet aš nenorėčiau paskatinti nereikalingų reakcijų apie kitas teritorijas. Kariuomenė irgi yra visuomenės dalis ir mes taip pat esame suinteresuoti geriausia paieška, kuri atlieptų ir kariuomenės interesą, bet tuo pačiu metu ir parodytų, kad kariuomenė nesiekia vertingiausių žemės plotų su įvairiais apribojimais, tokiais kaip derlinga žemė. Buvo ieškoma vietos, kuri mažiausiai užkliūtų, bet tuo pačiu metu leistų kariuomenei vykdyti savo užduotis“.

Gamtai – kuo mažiau žalos

„Poligonas negali egzistuoti be atitinkamos logistinės infrastruktūros. Poligone irgi dirba kariai, vykdomos pratybos, be abejo, reikalinga atitinkama logistinė parama: maisto tiekimas, įvairi parama, užtikrinanti poligono veikimą, – elektros tiekimas, keliai, atitinkama kita inžinerinė infrastruktūra. Kaip matome, vietos, kur įsikūrę kiti mūsų poligonai, yra įvairus poreikis atitinkamiems specialistams, taip pat galimybė aplinkinių miestelių ar rajono vietiniams darbams ir atitinkamai veiklai vystyti“, – sakė Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas.

Buvo ieškoma vietos, kuri mažiausiai užkliūtų, bet tuo pačiu metu leistų kariuomenei vykdyti savo užduotis.

Esą karinės pratybos galimai gali sukelti žalą gamtai. Pasak A. Šiupario, to kiek įmanoma bus bandoma išvengti: „Kaip ir minėjau, mes nuo pat pradžių, ieškodami vietovės, tinkamos poligonui, žiūrėjome kiek įmanoma nesupriešinti kariuomenės su aplinkosauga, o parodyti, kad kariuomenė kaip tik gali išlaikyti atitinkamas vietoves geriausioje formoje, kaip tai įmanoma padaryti. Be abejo, rengimas turi vykti. Bet, prieš atliekant studijas, domėjomės patirtimi ir iš kitų šalių. Mūsų atstovai buvo nuvykę į Danijos poligoną, kur daug gamtosaugos apribojimų. Bandėme pasižiūrėti, kokia situacija, kokios galimybės, kaip mes galime, vykdydami rengimą, saugoti ir aplinką. Yra įvairių pamąstymų ir galimybių“.

„Be abejo, gamtos reikalavimai yra svarbūs. Kažkurioje vietoje reikės ir kompromisinio varianto, nes reikalinga teritorija kariniam rengimui, kur vykdomi šaudomai, bet tuo pačiu metu yra teritorija, kur gali išlikti ir miškai, ir atitinkamos gamtosaugos zonos su atitinkamais apribojimais. Kariuomenė, rengiant pratybas, yra instruktuojama apie apribojimus. Kiekvienu atveju kariai yra supažindinami su aplinka, su apribojimais, tų apribojimų yra griežtai besilaikoma. Manau, kad reikės ieškoti visiems priimtino varianto, tiek užtikrinant pratybų tęstinumą ir vykdymą, ir taip pat, kiek įmanoma, atkreipti dėmesį į gamtosaugos reikalus“, – pridūrė jis.