Bijojo įsipareigoti

Gyvūnų Kamilės gyvenime atsirado dar vaikystėje, tačiau suaugusi moteris vis nedrįso jų įsigyti. Priežastis paprasta – sprendimas pačiai priimti į namus augintinį ir tapti jo šeimininke Kamilei atrodė per didelis įsipareigojimas ilgam laikotarpiui. Netikėtai merginos gyvenime atsirado būdas, kaip palaikyti ryšį su keturkojais, pačiai jų neauginant.

„Apsigyvenau su drauge, kartu nuomojomės butą. Mano draugė augino kalytę – visada būdavo malonu grįžti iš darbo ir rasti uodegą vizginantį šunį. Tačiau vėliau nutiko gyvenimas – abi su drauge įsigijome savo būstus ir išsikraustėme. Pasidarė taip tuščia be augintinio… Tuo metu atradau augintinių priežiūros platformą „Boop“ – man tai buvo ženklas, kad metas išmėginti augintinių auklės darbą“, – apie susipažinimą su šia veikla pasakoja Kamilė.

Atidumas: visi gyvūnai, kaip ir jų šeimininkai, skirtingi, dėl to didysis menas augintinių auklių darbe yra kuo greičiau perprasti charakterį, rutiną, priežiūros ypatumus. / Asmeninio archyvo nuotr.

Neskuba grįžti namo

Šiandien Kamilei augintinių auklės darbas – nepagrindinis. Jį mergina derina su samdomu darbu biure, todėl, kaip sako, nemažai tenka kalbėtis su klientais, kada galės užsiimti jų augintinių priežiūra.

„Kai kurie augintiniai yra išskirtinio charakterio ar susiduria su problemomis, pavyzdžiui, jų net trumpesniam laikui negalima palikti namuose. Šiuo metu tokių augintinių imti prižiūrėti ilgesniam laikui negaliu, nes retai dirbu iš namų. Juos prižiūriu savaitgaliais ar per laisvas dienas. Tačiau apskritai suderinti šią veiklą tikrai nesunku, net kai tai ir nepagrindinis darbas. Visuomet su šeimininkais randame sprendimą – pavyzdžiui, su darbdaviu paderinu galimybę dažniau dirbti iš namų. Net jeigu augintinis ramus ir gali ilgesnį laiką pabūti namuose, vis tiek priimdama pas save noriu su juo laiką praleisti kuo kokybiškiau, kad per atostogas pailsėtų ne tik šeimininkai, bet ir augintinis. Jeigu tam tikru metu ilgesnės priežiūros suderinti nepavyksta, nurodome  šeimininkams kitą auklytę, kuria galima pasitikėti“, – pasakoja Kamilė.

Augintinių auklė juokiasi, kad, dovanojant visą meilę kailiniuotiems klientams, dažnai pasitaiko ir netikėtų reakcijų šeimininkams grįžus iš atostogų.

„Būna, kad grįžusių šeimininkų pasitikti jų augintiniai bėga vangiai, nes dar nori pabūti pas mane“, – juokiasi augintinių globėja.

Dresūra: keturkojus prižiūrinčios auklės ne tik užsiima su šuniukais, kol jų šeimininkų nėra, bet ir gali padresuoti. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek galima užsidirbti

Anksčiau, pasakoja Kamilė, ji gyvūnų priežiūros veiklai skirdavo visą savo laiką. Priežastis – karjeros pauzė, kurią mergina buvo nusprendusi pasidaryti po samdomo darbo. Tačiau pamažu poilsis atvedė prie naujos karjeros – besidairydama kitų galimybių ji pradėjo prižiūrėti augintinius.

„Viskas baigėsi taip, kad gyvūnų mano namuose būdavo kone visuomet. Iš tiesų teko pasijuokti iš to fakto, kad išėjau iš darbo pailsėti, tačiau laisvų dienų turėjau mažai“, – šypsosi pašnekovė.

Ar, atsidavus augintinių priežiūrai, Lietuvoje įmanoma užsidirbti ir išgyventi? Anot Kamilės, bent kol kas, jeigu globėjas prižiūri vieną augintinį vienu metu, tai nelengva, bet įmanoma, nes augintinių viešbučiai siūlo didesnę kainą.

„Dėmesio ir meilės auklės namuose augintinis gauna daug daugiau. Asmeniškai prižiūrimas keturkojis patiria daug mažiau streso, labiau galima atsižvelgti į jo poreikius, jei, tarkim, gyvūnas serga, reikia duoti ar leisti vaistų“, – vardija ji.

Kita vertus, vienu metu prižiūrint daugiau gyvūnų, kai tam sukurtos palankios sąlygos ir kai taip sutarta su augintinio šeimininku dėl to, kad kitų draugijoje augintinis jaučiasi geriau, galimybės užsidirbti yra tikrai neblogos – ypač vasaros sezonu, kada užsakymų augintinių prižiūrėtojai sulaukia daugiausia.

„Vidutiniškas auklės darbo užmokestis už parą, priimant į namus vieną augintinį, yra 15–30 eurų. Prižiūrinti vieną ar keletą gyvūnų visu tempu tikrai galima uždirbti ir apie 1 tūkst. eurų per mėnesį. Man pačiai iš šios veiklos tokios sumos dar nepavyko gauti, bet tikiuosi, kad pavyks“, – viliasi Kamilė.

Pradedančios auklės įkainoja savo laiką pigiau, patyrusios – brangiau. Jos įsivertina savo laiko kaštus, patirtį, išklausytus mokymus apie gyvūnų priežiūrą, atsižvelgia ir į rinkos kainas, namų tvarkymo mokestį, nes po kiekvieno gyvūno apsilankymo dažniausiai reikia paplušėti tvarkantis ir renkant plaukus nuo visų paviršių, atskleidžia augintinių prižiūrėtoja.

Atsakomybė: šunų auklės pripažįsta, kad prižiūrėti svetimą augintinį – kur kas didesnė atsakomybė, nei rūpintis savu. / Asmeninio archyvo nuotr.

Atsakomybė – milžiniška

Dažniausiai šunis prižiūrinti augintinių auklė visuomet stengiasi, kad pasivaikščiojimas su keturkoju truktų kuo ilgiau (nebent tai būtų šuo senjoras, kuriam daug vaikščioti neleidžia sveikata), nuvažiuoti į mišką ar parką, daugiau pažaisti, kartais net įtraukti dresūros elementų.

„Kai veikiame ką nors smagaus, visuomet įamžinu ir pasidaliju su šeimininkais. Ne kartą esu sulaukusi šeimininkų komentarų, kad net su jais augintinis tiek daug veiklos neturi, kiek svečiuodamasis pas mane. Augintinis, kai prižiūriu net ir trumpą laiką, tampa šeimos nariu, todėl ir man pačiai smagu jį įtraukti į savo gyvenimo pomėgius ir tempą“, – sako Kamilė.

Anot jos, visi gyvūnai, kaip ir jų šeimininkai, skirtingi, todėl didysis menas tokiame darbe yra kuo greičiau perprasti charakterį, rutiną, priežiūros ypatumus.

„Mano patirtis dėl labiau išskirtinių poreikių yra susijusi su gyvūnų sveikata: kai šuo senjoras ir reikia vengti laiptų ar aktyvesnio judėjimo, kai įvairios sąnarių ar skrandžio bėdos, kai reikalingi maisto papildai ar vaistai, odos ar kailio problemos, kai reikia maudyti naudojant specialų šampūną ar tepti atitinkamas priemones, lašinti akių lašus ir kt.

Žinoma, būtina atsižvelgti į elgesio ypatumus ar apskritai kai gyvūno būdas įdomesnis. Kai kurie šunys labai stipriai reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius, nedraugauja su kitais gyvūnais, kai kuriuos reikia atidžiau vedžioti. Atsakomybės jausmas, kai gyvūnas – ne tavo, yra daug didesnis“, – pastebi augintinių prižiūrėtoja.

Pradėjusi dirbti aukle supratau, kad vieną dieną norėsiu savo augintinio.

Informuoja apie dietą, pomėgius

Augintinių auklėms tenka taikytis ir prie skirtingų augintinių šeimininkų poreikių – vieni savo keturkojus palieka ir neužduoda nė klausimo, kaip jiems sekasi, o štai kiti rašo kelis kartus per dieną ir nuolat apie juos teiraujasi.

„Tai normalu. Ypač jei gyvūną pirmą kartą palieka svetimam žmogui, jaudulio ir nerimo būna, tačiau prisitaikome vieni prie kitų, dalijamės nuotraukomis, vaizdo medžiaga ir visiems būna daug ramiau. Visi turi jaustis ramūs ir patenkinti. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau šeimininkų atsakingai rūpinasi savo augintiniais ir, palikdami juos prižiūrėti auklei, pasirūpina visa reikiama informacija – net paruošia išsamią informaciją raštu apie mitybos įpročius, pomėgius, išmoktas dresūros komandas ir kitus svarbius dalykus. Visa tai labai padeda perprasti gyvūno charakterį ir surasti su juo bendrą kalbą greičiau ir lengviau“, – pasakoja augintinių aukle dirbanti Kamilė.

Mylimiausi klientai

Vienas didžiausių augintinių auklės darbo pranašumų, kuriuos išskiria Kamilė, – prasmės jausmas. Įgyjama įdomių patirčių, kartu tai ir savęs pažinimas.

„Pradėjusi dirbti aukle supratau, kad vieną dieną norėsiu savo augintinio. Būna, kad kitiems nutinka atvirkščiai – supranta, kad nenori jokio šuns ar katės, arba nenori šuns, o įsinori katės, ir atvirkščiai. Labai smagu pabandyti dirbti su įvairiomis veislėmis, jei svarstoma pasiimti  gyvūną iš veislyno. Taip atradau labai mylimų veislių, kaip, pavyzdžiui, Korsikos šunys, japonų špicai. Sužinojau apie veisles, kurių pati auginti nenorėčiau dėl nesutampančio gyvenimo būdo. Įdomu sužinoti skirtingos veislėms būdingų charakterio bruožų, pamatyti pačiai, ar tai, kas rašoma apie veisles, atitinka realybę, ar tos pačios veislės gyvūnai turi panašių bruožų. Bent iš savo patirties galiu patvirtinti, kad tikrai taip, pastebėjau tokią tendenciją. Taigi auklės veikla padeda pažvelgti į gyvūnus iš arčiau, iš asmeninės perspektyvos“, – pokalbį baigia pašnekovė.

Amerikiečiai siūlo įvairių paslaugų

• Augintinių auklių rinka (pet sitters – angl.) – itin populiari už Atlanto. JAV šunų ir kačių augintojai dėl užimtos savo darbotvarkės samdo žmones ne tik tam, kad jie iš ryto ar per pietus pavedžiotų augintinius, bet šiems globėjams savo keturkojus palieka ir pernakt ar ilgesniam laikui. Amerikiečiai įsitikinę, kad augintinių auklės – daug patikimesnis būdas nei šunų ar kačių viešbučiai, mat auklės suteikia individualų dėmesį, o kartais gali dirbti tiesiog namuose, kur jis gyvena ir įpratęs būti.

• Amerikiečiai įvairiose interneto platformose siūlo įvairių paslaugų, pradedant šuns ar katės pavedžiojimu, nakvyne augintinio namuose, o jeigu to neprireikia – galima tiesiog užsukti dienos metu į namus pažaisti su šunimi, katinu, kai šeimininkų nėra namuose. Galima užsisakyti virtualių dresūros pamokų, kurias profesionalūs dresuotojai siūlo suteikti vaizdo skambučių sesijų metu.

• Šios paslaugos kainos priklauso nuo to, kiek patyrusi augintinių auklė, kiek turi praktikos, žinių. Vidutiniškai už valandą augintinių auklėms mokama 15–30 JAV dolerių.

• Itin populiari JAV yra šunų vedžiojimo paslauga. Ilgesni arba reguliarių paslaugų paketai gali kainuoti 50–100 dolerių per savaitę, priklausomai nuo gyvūno dydžio, specialių poreikių ir vedžiojimo dažnumo.