Paskolų čiaupus užsukę Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai iš kantrybės išvedė ne tik verslininkus, bet ir šalies vadovus, kuriems toks jų elgesys atrodo pražūtingas.
Ramino Prezidentę
Dienraštis vakar pranešė, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai pamažu pumpuoja pinigus iš Lietuvos, nepaisydami katastrofiškų padarinių šalies ekonomikai. Paskolų badą kenčiantys verslininkai reikalauja, kad valdžia pradėtų tramdyti bankus. Skandinavijos bankų veikla kelia nerimą ir Lietuvos vadovams.
Švedijoje vakar viešėjusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Lietuvoje aktyviai veikiančių bankų SEB ir "Swedbank" vadovų išgirdo, jog jie turi ilgalaikių ketinimų mūsų šalyje, todėl stengsis užtikrinti savo padalinių veiklą. D.Grybauskaitė SEB vykdomąjį viceprezidentą, SEB grupės personalo vadovą Bo Magnussoną ir "Swedbank" prezidentą, vykdomąjį direktorių Michaelą Wolfą priėmė Lietuvos ambasadoje Stokholme.
Valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys BNS vakar sakė, kad Prezidentės ir bankų vadovų susitikime kalbėta apie ekonominę padėtį, verslo sąlygas ir apie bankų veiklą Lietuvoje, tačiau konkretūs klausimai nesvarstyti.
"Prezidentė išreiškė nuostatą, kad Lietuvai labai svarbu, jog būtų garantuota šių bankų veikla Lietuvoje, nes ji labai svarbi šalies finansų rinkai ir ūkiui. Verslo sąlygų ir bankų veiklos srityje į platesnes detales nebuvo leistasi, nes čia buvo ne verslo partnerių pokalbis, o principinių nuostatų išsiaiškinimas", – sakė L.Balsys.
Anot jo, principinės SEB ir "Swedbank" vadovų nuostatos yra labai pozityvios. "Bankininkų atstovai sakė, jog turi ilgalaikių interesų Lietuvoje ir dės visas pastangas, kad bankų padalinių Lietuvoje veikla būtų garantuota, garantuotas likvidumas ir deramas kapitalo aprūpinimas. Tai buvo svarbu išgirsti Prezidentei ir šitai ji išgirdo", – teigė L.Balsys.
Kenkia patys sau
Tačiau premjerui Andriui Kubiliui tokių patikinimų neužtenka, jam bankų elgesys kelia nerimą.
Vakar Žinių radijui ministras pirmininkas tvirtino, kad bankai kenkia patys sau, o kai kurie – atitraukia pinigus į patronuojančius bankus.
"Iš tiesų mūsų netenkina padėtis, kurią matome bankų sektoriuje, apie tai kalbamės ir su bankais. Aš tikiu, kad bankų vadovybei yra apie ką pagalvoti, nes kartais matant jų veiklos kai kuriuos parametrus, mažėjančią kreditavimo apimtį, kartais gal ir atitraukiamus pinigus į pagrindinius bankus, lieka tiktai stebintis gūžčioti pečiais, kad, paprastai šnekant, jie pjauna tą šaką, ant kurios sėdi", – sakė premjeras.
A.Kubilius pažadėjo, kad vasaros pabaigoje įvyks labai rimtas pokalbis su bankų vadovais.
Pastaruoju metu A.Kubilius buvo susitikęs su didžiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų vadovais. Šie vėliau teigė, kad Lietuvą laiko namų rinka ir iš jos trauktis neketina.
Bankai bijo vieni kitų
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis patvirtino, kad Skandinavijos bankai nuo šių metų pradžios iš jų valdomų Lietuvos bankų susigrąžino apie 3–4 mlrd. litų kreditinių išteklių. Jis taip pat teigė, kad itin didelės paskolų litais palūkanos yra nepasitikėjimo lito stabilumu išraiška.
"Jau kelis mėnesius iš eilės matome, kad paskolų portfelis bankų sistemoje mažėja, kitaip tariant, į bankus sugrįžta daugiau pinigų, negu kad jie paskolina, ir šiuos pinigus, be abejo, jie išveža atgal – grąžina anksčiau paimtus kreditus, kuriuos naudojo šitai kreditų ekspansijai Lietuvoje", – Lietuvos radijui vakar sakė R.Kuodis.
Anot jo, Skandinavijos pagrindiniai bankai, iš kurių didieji Lietuvos bankai gaudavo kreditų išteklius, nuo metų pradžios jau susigrąžino apie 3–4 mlrd. litų: "Šie skaičiai yra visiškai laisvai prieinami Lietuvos banko svetainėje."
Jis aiškino, kad litų ir eurų palūkanos smarkiai skiriasi iš dalies dėl to, kad bankai nenori vieni kitiems skolinti ir nepasitiki vieni kitais.
"Tarpbankinis skolinimas šešiems mėnesiams – tai atspindi VILIBOR – yra brangus dėl to, kad skolinimas iš esmės vyksta be užstato ir bankai nežino, kuris iš jų išplauks, kuris ne. Antra vertus, vis dėlto yra tam tikras nerimas dėl lito ateities", – kalbėjo bankininkas.
R.Kuodžio įsitikinimu, daug investavę užsienio bankai negali taip lengvai pasitraukti iš Baltijos šalių, nes yra investavę ne tik savo kapitalą, bet daugelio pagrindinių bendrovių ir bankų lėšų.
R.Šarkinui viskas gerai
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas teigė, kad Skandinavijos bankai nebando anksčiau susigrąžinti lėšų iš Lietuvos.
Anot jo, šalies komerciniams bankams nurodyta nedelsiant informuoti apie atvejus, jeigu patronuojantys bankai pareikalautų pirma termino grąžinti jiems paskolintas lėšas. "Apie tokius atvejus informacijos nesame gavę", – BNS tvirtino R.Šarkinas.
"Skolų patronuojantiems bankams apimties sumažėjimui įtakos turėjo tiek bankų veiklos, tiek ir paskolų portfelio mažėjimas. Kai pasibaigia patronuojančio banko lėšų paskolinimo antriniam bankui terminas, pastarasis privalo skolintas lėšas grąžinti", – teigė R.Šarkinas.
Anot jo, natūralu, kad nesant patrauklių projektų, kuriuos galima būtų finansuoti, antriniai bankai neprašo patronuojančių bankų papildomai paskolinti lėšų. "Tai normalus verslo finansavimo procesas, nėra jokios sensacijos ar skandalo", – tvirtino Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos bankai šiuo metu skolingi patronuojantiems bankams 34,8 mlrd. litų.
Naujausi komentarai