Miesto gatvėse

Bevardis skersgatvis nė karto neremontuotas

Bevardis skersgatvis, prisišliejęs prie Šilutės plento ir vedantis į buvusią prekybos bazę, per pastaruosius 13 metų nė karto neremontuotas. Skersgatvį „puošia“ daugybė duobių, kai kur asfalto visiškai nėra, matyti skalda. Greta skersgatvio įsikūrusių bendrovių vadovai „Klaipėdai“ prisipažino, kad savo svečius ir partnerius vežioja tamsiuoju paros metu: „Mums gėda, kad mieste yra tokia apleista gatvė“.

Skersgatvis be gyventojų

Skersgatvis buvo nutiestas beveik prieš keturiasdešimt metų ir vedė į vienintelę įmonę – miesto prekybos valdybos bazę. Skersgatvyje niekas negyveno, ir dabar ten nėra gyvenamųjų namų. Todėl jis vis dar bevardis. Bazės teritorijoje įsikūrusios organizacijos ir bendrovės turi tik keletą adresų: Šilutės pl. 23 ir 23a. Miesto ūkio departamento vadovas Alfonsas Šimkus, paklaustas, kodėl skersgatvis vis dar neturi pavadinimo, sakė, jog reikalingas suinteresuotų asmenų prašymas. Tada savivaldybės pavadinimų komisija parengs sprendimą – kartu su Miesto ūkio ir Urbanistikos departamentais.

Valdo savivaldybė

Panaikinus bazę, keliasdešimties hektarų jos teritorija perėjo miesto žinion, sandėliai ir angarai – nuomojami. Savivaldybės įmonė „Klasana“ėmėsi administruoti bazės teritoriją, tvarkyti jos keliukus. Vėliau kai kurios bazės patalpos buvo privatizuotos. O skersgatvis, skirtingai nei bazės teritorija, tapo tarsi niekieno. Jis dešimtmetį nebuvo įrašytas į remontuotinų miesto gatvių sąrašą. „Klasanos“ ir nuomojamų įmonių darbuotojai retkarčiais į duobes pripila skaldytų plytų ir žvyro.

Pagalbos nesulaukė

Bazės teritorijoje įsikūrusių įmonių vadovai Vilius Stropus ir Vytautas Zaueras stebisi, kodėl miestas ilgą laiką neremontavo bevardžio skersgatvio į bazę. „Juk tai – miesto teritorija. Mes nesame šios žemės šeimininkai. Savo teritoriją sutvarkytume. Verslininkai ir taip moka nemažus mokesčius, tarp jų – kelio.“ Verslininkai sakė, kad dar prieš keletą metų įmonių bazės nuomininkių vadovai rašė laiškus savivaldybei, prašydami sutvarkyti gatvę. V. Stropus ir V. Zaueras kreipėsi ir į „Klasanos“ vadovus, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Verslininkai teigė, kad jie moka savivaldybei patalpų nuomos mokestį ir turi teisę tikėtis, kad privažiavimo keliai bazės teritorijoje bus tvarkingi. „Kai toks kelias, esu priverstas vieną automobilį laikyti atsargai, nes dažnai genda pakabos sistema“, - sakė V. Zaueras.

Ieško lėšų remontui

Kai straipsnis buvo rengiamas spaudai, paaiškėjo, jog savivaldybė ruošiasi spręsti opią problemą. A. Šimkus sakė, kad surengtas kelio remonto darbų konkursas, kurį laimėjo bendrovė „Klaipėdos keliai“. Svarbiausia problema lieka darbų finansavimas – 170 tūkst. Lt, kuriuos teks surasti tarp sutaupytų lėšų, neplanuotų išlaidų. Pasak A. Šimkaus, lėšos tikrai bus rastos ir iki spalio 15 dienos bevardis skersgatvis bus išasfaltuotas.