Seimo opozicija spėja, kad kitų metų biudžetas nebus iš pirmo karto parlamentarų patvirtintas. Tai esą gali sukelti netgi Vyriausybės krizę.
Planai nepriimtini
Pagal Konstituciją, Vyriausybė iki spalio 17 d. turi perduoti Seimui kitų metų biudžeto projektą. Iki to termino liko vos dvi savaitės, tačiau Ministrų kabinetas kol kas slepia, kokie bus tikslūs siūlomo nacionalinio biudžeto skaičiai. Tačiau premjeras Andrius Kubilius jau pradeda ieškoti politinės paramos būsimiems nepopuliariems biudžeto mažinimo projektams.
Valdančioji keturių partijų koalicija Seime turi gana trapią 72 parlamentarų daugumą. Opozicijoje oficialiai yra 56 Seimo nariai. Dar 11 parlamentarų priklauso "Vienos Lietuvos" frakcijai, kuri nėra pareiškusi, kad tapo opozicine, bet ir valdančiąja savęs nebelaiko.
Dalis valdančiųjų tvirtina esantys mažų mažiausiai skeptiškai nusiteikę dėl kai kurių kitų metų biudžeto taupymo priemonių. Pavyzdžiui, liberalcentristai, kaip ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, suabejojo planais 2 proc. didinti "Sodros" įmokas. Tautos prisikėlimo partijos atstovai nenorėtų 10-13 proc. mažinti algų valstybiniame sektoriuje, nors apie tokius planus paskelbė premjeras.
Todėl Vyriausybei gali tekti ieškoti opozicijai priklausančių Seimo narių paramos savo parengtam biudžeto projektui bei jį lydinčioms įstatymų pataisoms, ypač susijusioms su socialiniais reikalais.
"Mes kol kas įstatymų ir oficialių pasiūlymų nematėme. Kai jie bus, tuomet bus galima aiškiau pasakyti, ar mes juos tikrai atmetame", - teigė opozicijos lyderis, "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. "Tačiau iš jau paskelbtų premjero planų lyg ir aišku, kokių pasiūlymų galima būtų tikėtis. Jie mums tikrai nepriimtini", - čia pat pridūrė politikas.
Prašo bent netrukdyti
Pasak opozicijos lyderio, panašaus požiūrio laikosi ir Darbo partija (DP), nors kai kurie valdančiųjų atstovai ją įvardijo kaip galimą neformalią koalicijos partnerę. "Bent jau neturiu jokios informacijos, kuri leistų suabejoti kitų opozicinių frakcijų išsakytomis nuostatomis neremti nepriimtinų valdžios veiksmų", - pastebėjo V.Mazuronis.
Opozicijos lyderis patvirtino, kad jeigu kuri nors iš opozicinių frakcijų paremtų valdančiųjų biudžetines iniciatyvas, tai gali reikšti šių frakcijų pasitraukimą "mažų mažiausiai link nepriklausomųjų, kokia dabar yra "Viena Lietuva".
Bet, pasak V.Mazuronio, opozicinės frakcijos yra įsipareigojusios pranešti viena kitai apie tokius sprendimus. "Apie juos tikiuosi sužinoti tiesiai iš kolegų kitose frakcijose, ne iš spaudos", - sakė jis.
Neoficialiomis žiniomis, Vyriausybės atstovai prašo DP, esant reikalui, bent netrukdyti valdančiajai koalicijai Seime svarstyti kitų metų biudžetą ir su juo susijusius įstatymus.
Įkalbinėja net premjeras
DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys neigia, kad jo vadovaujama frakcija gali tapti savotiška "saugos pagalve" Vyriausybei ieškant paramos savo biudžetinėms iniciatyvoms. DP frakcijai esą nepriimtina, kad ir kitų metų biudžete numatomi tik karpymai, bet nesiimama pakankamų priemonių stimuliuoti verslą. Todėl jie kol kas nėra linkę paremti biudžeto.
A.Kubilius vakar buvo susitikęs su DP frakcijos nariais. Tačiau šis susitikimas, pasak V.Gapšio, nebuvo skirtas "įkalbėti" opozicinę frakciją paremti biudžetą ar su juo susijusius įstatymus. Premjeras tik atsakė į kai kuriuos DP frakcijai iškilusius klausimus energetikos, mokesčių, socialinėje srityse.
DP lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas prieš kurį laiką prognozavo, kad kitų metų biudžetas nebus iš pirmo karto priimtas Seime. Vyriausybė gali būti priversta jį koreguoti pagal parlamentarų reikalavimus, nors paprastai biudžeto rodiklius diktuoja Ministrų kabinetas.
"Neatmetu, kad taip gali ir atsitikti – pirmas balsavimas dėl biudžeto gali apnuoginti valdančiosios koalicijos vidinius nesutarimus ir jis nebus patvirtintas", - pastebėjo V.Gapšys. Tokiu atveju Vyriausybė turės spręsti, ar jai koreguoti biudžeto projektą pagal Seimo narių reikalavimus, kuriems ji pati gali ir nepritarti, ar atsistatydinti.
Pats premjeras dėl biudžeto demonstruoja ramybę. Jis tvirtina, kad tebevyksta diskusijos dėl priemonių, kurių dera imtis ruošiantis naujiems biudžetiniams metams. Diskusijų metu, anot A.Kubiliaus, bus rastos formuluotės, priimtinos Seimo daugumai ir Vyriausybei. Todėl biudžetas esą bus patvirtintas laiku.
Planuojama skylė – 4,8 milijardo litų
Kitų metų biudžeto rodikliai kol kas neskelbiami. Tačiau premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsimena, jog valstybės iždas turėtų grįžti į 2005-2006 m. lygį. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių sudarys vos 10,5 milijardo litų, tai yra bus bene ketvirtadaliu mažesnės, nei šiemet.
Šiemetinis biudžetas jau buvo dukart karpomas. Todėl palyginti su pernai gruodį patvirtintu 2009 m. biudžetu, kitais metais planuojamos pajamos iš mokesčių sumažės beveik perpus.
Atitinkamai bus mažinamos ir išlaidos. A.Kubilius ir I.Šimonytė deklaruoja planus kitąmet valstybės biudžete turėti ne didesnį nei 4,8 mlrd. litų deficitą.
Dar sudėtingesnė "Sodros" situacija. Vyriausybė planuoja karpyti beveik visas pensijas, didinti įmokų tarifus. Bet dėl šių nepopuliarių planų nėra sutarimo net valdančiojoje koalicijoje. A.Kubilius teigia, kad dėl jų bus diskutuojama tiek koalicijoje, tiek su opozicija, tiek ir su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Naujausi komentarai