BRANGYMETIS

Brangstantys degalai didina kelionės kainą

Neregėtas naftos brangimas pasaulyje atsilieps ir mūsų šalies žmonių gyvenimui. Lietuvoje jau prabylama apie visuotinį prekių bei paslaugų brangimą, tiesiogiai priklausantį nuo didėjančių transportavimo išlaidų. Apie didesnes keleivių vežimo kainas ėmė kalbėti ir taksi bei autobusų parkų atstovai.

Taksi parkai mąsto

Klaipėdos taksi firmų vadovai užvakar sušaukė pasitarimą, kuriame apsvarstė padėtį paslaugų rinkoje pabrangus degalams. Taksi parkų vadovai pripažino, kad prieš penkerius metus, kai litras dyzelino kainavo 1,30 Lt, 1 km kelio kaina buvo maždaug tokia pat, kaip ir dabar. Šiuo metu septyniuose uostamiesčio taksi parkuose nuvežti 1 km kainuoja 0,90-1,20 Lt. Kai kurios firmos dar ima „įsodinimo mokestį“. Daugelis Vilniaus taksi parkų, pavyzdžiui, bendrovė „Martonas“, 1 km kelio kainą jau padidino iki 1,30 Lt. „Dėl brangstančios naftos smarkiai padidėjo mūsų išlaidos, - sakė uostamiesčio bendrovės „Tavo taupusis taksi“ vadovas Janis Gracholskis. - Esmė ne tai, kad reikia didinti kelionės kainą. Svarbiausia - kiek didinti, kad neatbaidytume keleivių.“ Pasak taksi firmų vadovų, Klaipėdos taksi kelionės kaina ir po padidinimo bus kur kas mažesnė nei sostinėje.

Taksistai nesiima tuoj pat didinti kelionės kainos, nes juos sulaiko žiauri konkurencija keleivių vežimo rinkoje.

Gali būti, kad, pabrangus kelionei taksi bendrovėse, pavieniai taksistai keleivius vežios už ankstesnę kainą, šitaip atmušdami keleivius iš taksi firmų.

Vežėjai pasimetę

Ne geresnė padėtis ir autobusų parkuose. Vieno iš trijų miesto autobusų parkų direktorius Leonas Šiaulys sakė, kad degalų brangimas labai skausmingas vežėjams, nes išlaidos kurui sudaro apie 40 proc. visų išlaidų. Pagal vežėjų sutartį su įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT), jeigu degalai mažmeninėje rinkoje brangsta daugiau kaip 15 proc. per ketvirtį, KKT vežėjams kompensuoja išlaidas.

Šiemet kompensacija autobusų parkams kartą jau buvo sumokėta. Ar vežėjai ištvers dar vieną naftos produktų pabrangimą?

L.Šiaulys mano, kad nereikėtų didinti bilietų kainų, nes gali sumažėti keleivių. Keleivių vežimo rinką gali išgelbėti tik dar viena kompensacija. KKT vadovas Gintaras Neniškis teigė, kad dėl pabrangusių degalų KKT išlaidos per metus padidėjo 1,6 mln. Lt. „Tačiau situacijos nesudramatinu, manau, kad KKT dar turi rezervų, todėl kurį laiką dar neteks imtis šios priemonės - didinti bilietų kainas“, - sakė G.Neniškis.

Pasiektas rekordas

Naftos barelio pabrangimas iki 50 JAV dolerių pasaulio biržoje - ne tik rekordas, bet ir, pasak analitikų, ypatingas psichologinis ženklas, kurį peržengus radikaliai keisis pasaulio ekonomika. Pas mus taip pat pastebimi „pasaulio ekonomikos“ pokyčiai. Pirmieji apie dyzelino brangimo pasekmes prabilo šalies autobusų parkai, ruošdamiesi panaikinti lengvatas studentams. Taksi parkų vadovai taip pat svarsto galimybę didinti važiavimo mokestį. Transportininkai, prekes gabenantys automobiliais, taip pat apmąsto degalų brangimo pasekmes. Nafta pasaulyje brangsta todėl, kad jos daugiau vartojama Kinijoje ir JAV, dėl neseniai Floridoje įvykusių taifūnų, karinių veiksmų Irake, sujudimų Nigerijoje ir Venesueloje, neišspręstų naftos gavybos giganto „Jukos“ problemų. Naftos produktų kainoms vietos rinkoje įtaką daro konkurencija ir akcizų politika, o Lietuvoje - naftos perdirbimo gamykla. Latvijoje ir Estijoje, kur gamyklų nėra, kuras pigesnis. Pigūs degalai iš NVS šalių taip ir neišstūmė iš mūsų prekybos brangesnės lietuviškos produkcijos.