Dainininkė neišsisuko

Vilniaus apygardos teismas (VAT) neišteisino už finansinius nusikaltimus nuteistos dainininkės Dainos Bilevičiūtės. Ji turės sumokėti baudą.

VAT paliko galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pernai spalį paskelbtą nuosprendį, kuriuo skirta 16,9 tūkst. litų bauda, tačiau atmetė vieną dainininkei inkriminuotą kaltinimą. Apie tai BNS pranešė teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis.

Generalinės prokuratūros prašymas D.Bilevičiūtei skirti beveik dvigubai didesnę – 32,5 tūkst. litų – baudą atmestas. Liko nepatenkintas ir kaltinamosios prašymas išteisinti.

D.Bilevičiūtė tikino teismą tapusi nesąžiningo verslo partnerio auka.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad 2005 m. D.Bilevičiūtė parengė projektą "Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti", kad galėtų Varėnos rajone, Miguičionių kaime turimą kaimo sodybą pritaikyti kaimo turizmui, ir kreipėsi dėl daugiau nei 1 mln. litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).

2006 m. birželį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis.

Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 mln. litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Kad jai būtų išmokėta paskola, D.Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925,412 tūkst. litų savo lėšų.

Išaiškinta, kad D.Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad su ja atsiskaitys vėliau, kai gaus paskolą.

Bylos duomenimis, moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji už atliktus darbus į statybos bendrovės kasą įnešė 928,417 tūkst. litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais, komercinis bankas pervedė ūkininkei paskolą ir moteris apgaule įgijo beveik 2 mln. litų.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D.Bilevičiūtė, nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių statinių skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais. Be to, moteris nuslėpė nuo NMA, kad neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos darbus atliekančia bendrove už darbus, atliktus, iki bankas išmokėjo kreditą, 2008 m. rugsėjį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinant projektą naujai pastatytus pastatus registruoti kaip savo ir partnerio – statybos bendrovės – bendrą dalinę nuosavybę lygiomis dalimis.

Taip pat siekta padidinti išlaidas, neva patirtas įgyvendinant projektą, suklaidinti NMA, pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius. Tokiu būdu ūkininkė esą pasikėsino apgaule įgyti 1,15 mln. litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes FNTT pareigūnai vertindami mokėjimo prašymus nustatė tikrovės neatitinkančių faktų.