Ši liepa pateks tarp lietingiausių, neabejoja klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius hab. dr. Arūnas Bukantis.

Kaip skelbė meteo.lt, Anykščiuose per mėnesį lietaus iškrito net trys jo normos. Fiksuoti net katastrofiniai lietūs, pavyzdžiui, šią savaitę Varėnoje per vieną parą buvo beveik 88 mm kritulių – tai atitinka viso liepos mėnesio normą, o šiemet ji čia buvo drėgniausia per visą istoriją.

Kokie meteorologiniai reiškiniai tai lėmė ir ko galime tikėtis rugpjūtį, „Kauno dienai“ paaiškino klimatologas A. Bukantis.

Gausiai ir ilgai

– Smarkaus lietaus sulaukdavome ir ankstesniais metais, tačiau dabar Rytų Lietuvoje jau senokai beveik nėra dienos be lietaus. Ar ši vasara išskirtinė tokiais ilgai trunkančiais lietingais laikotarpiais?

– Palyginti su vasaros mėnesiams būdingu vidutiniu daugiamečiu kritulių kiekiu – apie 70–80 mm, kai kuriose vietovėse šią vasarą jau iškrito net du ar tris kartus daugiau kritulių. Galima teigti, kad ši vasara, ypač liepa, išskirtinai lietinga. Daugiausia kritulių kliuvo Šiaurės Rytų, Rytų, Pietryčių Lietuvos regionams.

Čia jų iškrisdavo labai daug ne tik par parą, bet ir dienų su krituliais buvo labai daug – daugiau nei 20 per mėnesį.

– Du trečdaliai mėnesio su lietumi – ar tai jau rekordas?

– Daug kritulių užfiksuota ir anksčiau, pasitaikydavo, kad krituliai dvigubai ar trigubai gausesni nei įprastai.

Tačiau šiemetė liepa tikrai pateks į pačių lietingiausių šį mėnesį bent jau penketuką.

Arūnas Bukantis. / LNK stop kadras.

– Kas lemia, kad šią vasarą pas mus tiek daug lyja?

– Lemia atmosferos cirkuliacijos procesai. Didžiausius kritulius ir kritulių kiekius į Lietuvą atneša ciklonai iš vakarų arba pietų, o ir vienų, ir kitų skaičius šią vasarą didelis. Jų metu formuojasi dideli stori kamuoliniai debesys, kuriuose gali susidaryti ir pavojingų reiškinių, pavyzdžiui, stiprių liūčių, kruša, perkūnija, škvalas, net viesulas.

Šie procesai buvo įsibėgėję nuo pat birželio, o sąlygas jiems pagerino Rytų ir ypač Šiaurės Rytų Europoje įsitvirtinusi žemo slėgio sritis, kuri apimdavo ir Baltijos regioną. Atsiveria kaip kelias – šiaurės rytų ciklonas tarsi įtraukia ir kitas mažesnes žemo slėgio barines sistemas iš pietų ir vakarų, taip visas regionas – nuo pat Šiaurės jūros iki Uralo – dažnai lankomas ciklonų.

Pietų, Pietvakarių Europa yra aukšto slėgio srityse, todėl ten karščiai ir sausros.

– Per visą vasarą Lietuvoje kol kas buvo vienintelė diena, kai kaitino stipriai – gerokai per 30 °C. Kodėl anksčiau karščio banga ateidavo ir iki mūsų, o šiemet – ne?

– Turbūt reikėtų džiaugtis, kad karščio bangų nebuvo, nes tai pavojingas ir nepageidautinas meteorologinis reiškinys. Ankstesnėmis vasaromis karščio bangos ateidavo su tropinėmis oro masėmis, kurios Lietuvą pasiekdavo net iš Šiaurės Afrikos. Tokiais atvejais karščiai išplisdavo net iki poliarinio rato, apimdavo tokius regionus kaip Šiaurės Švedija, Suomija iki pat Arkties vandenyno.

Šiemet per birželį ir liepą tokių procesų nebuvo, nes Baltijos ir Skandinavijos regionus kontroliavo daugiau žemo slėgio centrai, karščio išvengėme, o jis susikoncentravo nuo Portugalijos iki pat Juodosios jūros, visas šis regionas buvo alinamas karščių ir gaisrų.

Ryškūs kontrastai

– Ar ši vasara labai šlapia, priklauso ir nuo regiono: kai Rytų Lietuva skendo, pietuose buvo sausra. Sirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 3–4 kartų. Esame tokia nedidelė valstybė, o tokie kontrastai. Kas tai lemia?

– Lietuvos teritorija mažytė pasaulio žemėlapyje, tačiau Pietvakarių ir Pietų Lietuva nuo gegužės jau pateko į sausringo, o paskui ir sausros reiškinio teritoriją, kritulių čia iškrisdavo vos keletas milimetrų per dešimtadienį.

Visa tai susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais. Pietiniai ciklonai, kurie susidaro Viduržemio arba Juodosios jūrų regione, keliauja į šiaurę ir pasirenka tą kelią, kuris jiems palankiausias, tą kryptį, kuri veda į žemo slėgio regioną. Kadangi toks dažniausiai buvo Rytų arba Šiaurės Rytų Europa, jie slinkdavo būtent ta kryptimi ir jų vakarinis pakraštys užgriebdavo ir Lietuvą. Kiti jos rajonai nebuvo pasiekiami, nes tie ciklonai yra nedidelio skersmens, mažo teritorinio išplitimo, todėl apimdavo ne visą Lietuvą.

Kita priežastis – birželį buvo susiklosčiusi tokia atmosferos cirkuliacija, kai Atlanto ciklonai slinkdavo gerokai šiauriau Lietuvos per vidurio Skandinaviją, paskui – į rytus iki Uralo, tačiau jų trajektorija buvo maždaug 1 tūkst. km šiauriau Lietuvos, todėl jų įtakon pakliūdavo dažniausiai Šiaurės Lietuva, o pietinė likdavo be kritulių.

Liepą beveik kasdien vienoje arba kitoje Lietuvos dalyje fiksuoti arba pavojingi, arba stichiniai meteorologiniai reiškiniai, tačiau iš jų dažniausi – stiprios liūtys.

– Pasitaiko, kad vienoje gatvės pusėje – liūtis, kitoje – keli lašai. Kaip susidaro tokie taškiniai reiškiniai?

– Visi tai pastebėjo, kritulių žemėlapis iš tiesų labai margas. Tai susiję su kamuolinių debesų formavimusi. Kai toks pradeda formuotis, jis dažniausiai užima vos kelių kv. km teritoriją, o kai išauga iki didžiausio – 10–15 km aukščio viršūnės, išsiplečia, kartais susijungia keli tokie debesys.

Tačiau jie vis tiek užima tik 20, 30 ar 40 km, todėl ir išmeta tą kritulių kiekį nedidelėje teritorijoje. Aplinkiniai rajonai gali visai lietaus negauti. Tai vadinamieji konvekciniai debesys, kurie pagal savo teritorinį išplitimą yra nedideli ir formuojasi popietinėmis valandomis.

– Iš tiesų rytai dar būdavo saulėtesni, o liūtys dažną dieną prasidėdavo po pietų. Kas tai lemia?

– Tai tipiškas kamuolinių debesų formavimosi bruožas, nes jie formuojasi tada, kai labiausiai įšyla oras prie žemės paviršiaus, o tai įvyksta popietinėmis valandomis. Tada tas šiltas oras veržiasi į viršų, su juo kyla ir didžiulis drėgmės kiekis, kuris kondensuojasi maždaug 1,5–2 km aukštyje, – taip susidaro lietaus kamuoliniai debesys. Vakare, kai oras atvėsta, šie debesys išsisklaido, nustoja formuotis ir dažnai apie 19 val. lietus nustoja lyti.

Ir žala, ir nauda

– Nors šis birželis buvo labiausiai vėjuotas per 31 metus, bet, ačiū Dievui, tokių vėjų kaip pernai liepos pabaigoje, kai didelė dalis Lietuvos net liko be elektros, šiemet nebuvo. Ar, be kritulių gausos, fiksuota dar kokių nors išskirtinių reiškinių?

– Liepą beveik kasdien vienoje arba kitoje Lietuvos dalyje fiksuoti arba pavojingi, arba stichiniai meteorologiniai reiškiniai, tačiau iš jų dažniausi – stiprios liūtys.

Dažnos buvo ir perkūnijos, tačiau nedaug dažnesnės nei ankstesniais metais. Birželis buvo vėjuotas – viršytas vėjuotumo rekordas.

Šią vasarą ne pats blogiausias variantas dėl kritinių reiškinių. Liūdniausia dėl kritulių kiekio, nes tai kelia rūpesčių ir didelių nuostolių žemės ūkyje, net yra pastebėtas erozijos reiškinys dirvožemyje.

Tačiau galima įžvelgti ir teigiamą pusę: pagaliau pasipildė vandens telkiniai. Pavasarį, vasaros pradžioje buvo labai žemas vandens lygis ir upėse, ir ežeruose, o dabar vanduo pakilo, vandeningumas atsikūrė, jau gresia poplūdžiai. Ūkininkai verkia, kad pavasarį vėlyvos šalnos nušaldė, dabar lietūs paskandino būsimą derlių. Ankstesniais metais jie kentėjo nuo sausrų. Prognozuoti metams į priekį neįmanoma. Tačiau kaip, šylant klimatui, prisitaikyti prie dažnėjančių orų anomalijų?

Šie metai – išbandymas tiems ūkininkams ir laukams, kur gali kauptis lietaus vanduo dėl to, kad nėra nutekėjimo, yra nelaidūs, priemolio dirvožemiai, per kuriuos lėtai filtruojasi vanduo, arba dėl neveikiančio drenažo. Galima indikuoti šias pagrindines priežastis ir vietas, kurios apsemiamos, ir jose neauginti augalų, kurie jautrūs užtvindymui, nes vieni gali toleruoti dviejų trijų dienų užtvindymą, o kitiems tai būtų pražūtinga.

– Šiemet itin daug uodų, kitų skaudžiai geliančių vabzdžių. Ar tai, kad jų populiacija šiemet didesnė, reiškia, kad iš jos ir kitąmet jų bus daugiau?

– Sakyčiau, priešingai: pavasaris, ypač uodams ir mašalams, buvo labai nepalankus – ilgalaikės vėlyvos šalnos pakenkė jų vystymuisi ir jų populiacija gausėjo labai lėtai. Vasaros pirmoje pusėje dėl sausų orų ir šalnų jų populiacija buvo mažesnė, o dabar, kai lietingi orai, drėgna ir šiltos naktys, jų vystymasis audringas, yra ryškus jų pagausėjimas.

– Miškuose neįprastai daug voveraičių, tiesa, kitų grybų tik vienas kitas. Ar čia taip pat susiję su šios vasaros specifika?

– Grybienai reikia drėgmės, taip pat buvo palanki temperatūra. Tačiau ne visiems grybams augti palankios tokios šiltos naktys, o jos nuo vidurio liepos buvo labai šiltos – 15–18 laipsnių. Tai paskatino parazituojančių gyvių veisimąsi ir didelė dalis grybų sukirmiję, liko tik voveraitės.

– Šią tvankią ir drėgną vasarą neretas skundžiasi nelabai gera savijauta. Ar taip tik psichologiškai dėl apniukusio dangaus?

– Tai pagrįsti skundai: esant 25 °C temperatūrai ir didelei, aukštesnei nei 70–80 proc., drėgmei, jautresni žmonės gali justi tam tikrą diskomfortą. Jis susijęs su tuo, kad kūnas negali išgarinti savo prakaito ir atsivėsinti. Tačiau šią vasarą buvusios sąlygos dar neekstremalios, būtų dar blogiau, jei temperatūra viršytų 30 °C.

Antra priežastis – apsiniaukęs dangus, ilgalaikiai lietūs neigiamai veikia nuotaiką, o vasarą nepatenkina mūsų lūkesčių, sukelia nusivylimą ir blogina savijautą.

Ar mums tipiška

– Vis dėlto, ar ši vasara – tipiška lietuviška, ar anomalija? Ar dėl pakitusių orų Lietuva tebėra vidutinio klimato juostoje?

– Birželio vidutinė temperatūra buvo vidutiniškai 1 °C žemesnė už vidurkį, tad galima sakyti, kad birželis buvo vėsokas. Tačiau liepą šiluma sugrįžo ir temperatūra buvo 1–1,5 °C didesnė nei vidutinė, ypač šilta buvo antroji liepos pusė. Tad temperatūros požiūriu taip, tai lietuviška vasara, nebuvo rekordiškai nei šaltų, nei karštų mėnesių ar laikotarpių.

Tačiau vertinant pagal kritulių kiekį, jau yra didelis perviršis, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, o liepos mėnuo bus priskiriamas prie šlapių.

Tačiau orų kaita būdinga vidutinių platumų juostai, Lietuva joje yra. Kai būdavo ilgalaikės karščio bangos, tada buvo galima sakyti, kad persikeliame vos ne į subtropikų juostą, tačiau tai būdavo trumpalaikiai reiškiniai.

Niekur nepabėgsime iš savo vidutinių platumų juostos vien dėl saulės spinduliuotės metinio ciklo, kadangi saulė vasarą pakyla aukščiau, žiemą vidudienį daug žemiau, ir šis saulės spinduliuotės metinis ciklas neišvengiamai nulemia ir metų laikų kaitą.

– Du iš trijų vasaros mėnesių jau prabėgo. Kai kas retoriškai klausia, ar ateis tikra vasara, nes buvome pratę prie karštesnių. Ar rugpjūtis irgi žada būti toks lietingas?

– Galima prognozuoti, kad rugpjūčio pati pradžia bus gana lietinga: pirmoji savaitė turėtų būti 20–30 proc. lietingesnė nei vidurkis. Paskui kritulių sumažės ir antrame dešimtadienyje bus artimas daugiamečiam vidurkiui.

Temperatūra prognozuojama 0,5–1 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę, vadinasi, vidutinė paros temperatūra pirmoje rugpjūčio pusėje bus apie 18 °C, į mėnesio pabaigą žemės iki 16–17 °C.

– Šiuo metu Jūs atostogaujate. Ar keiksnojate orus, tekusius Jūsų atostogoms?

– Nesu patenkintas dideliu kritulių kiekiu. Net Vilniaus apylinkėse, kur vyrauja priesmėlio dirvožemiai, kritulių perteklius, dirvožemis įmirkęs, ir tai nėra džiuginanti anomalija.

Turiu keletą avilių, tačiau bitininkams labai nepalanki tokia vasara, kai ištisai lietus: bičių darbas sutrikdytas, jos negali skraidyti reikiamais maršrutais, nektaras iš žiedų išplautas – palyginti su pernai vasara, medaus bus du tris kartus mažiau.

– Linkiu sausesnės likusios vasaros.

Drėgniausios liepos Lietuvoje

(kritulių kiekis per mėnesį)

171,4 mm – 2007 m.

144,9 mm – 1977 m.

140,1 mm – 2024 m.

Apie 140 mm* – 2025 m.

139,7 mm – 2011 m.

136,7 mm – 1993 m.

*Preliminarūs duomenys.

Šaltinis: meteo.lt