Kaune treniruojasi Ukrainos kinologai iš Mariupolio, Odesos ir Torecko – jie čia mokosi kartu su savo šunimis. Lietuvių specialistai moko, kaip parengti tarnybinius šunis ieškoti minų, žmonių ir juos gelbėti.
„Mūsų pagrindinės veiklos – apsauga, gaisrų prevencija, darbas su ginkluote, žmonių ir minų paieška. Prasidėjus karui, pasikeitė gyvenimas ir požiūris į kaimynus. Supratome, kas yra tikrasis priešas“, – teigė kinologas iš Ukrainos Pavel Adamenko.
Į Kauną atvyko kinologai iš miestų, kuriuos okupavo rusai arba kurie taip sugriauti, kad nebeįmanoma ten gyventi. Nepaisant to, žmonės vis dar bando išlikti, o viena svarbiausių jų užduočių – darbas kalėjimuose ir karo belaisvių apsauga.
„Šunų rengimas vyksta įprastai, mokomės toliau nuo fronto. Taip pat dalyvaujame prižiūrint karo belaisvius, tai tampa svarbia mokymosi dalimi“, – pasakojo P. Adamenko.
LNK stop kadras.
Ukrainiečiai pasakoja, kad karo metu neteko daug kinologų – per 700 dabar kariauja, apie 40 žuvo. Todėl nuolat reikia naujų, apmokytų specialistų. Čia į pagalbą ateina Lietuva – gyvybiškai svarbioms užduotims ruošiami kinologai mokosi Kaune.
„Mokome jų kinologus, visoje Europoje yra standartai, pagal juos jie nori pereit prie europinių. Mūsų užduotis yra supažindinti juos su visomis tarnybomis“, – sakė Baltijos kinologijos centro įkūrėjas Vytautas Gustaitis.
Tokius šunis būtina specialiai treniruoti, kad nebijotų garsų – šūvių, sprogimų, petardų.
„Pratiname šunis nebijoti šūvių – žmogus su pistoletu atsitraukia, šauna ir stebime šuns reakciją. Jei šuo neišsigąsta, artėjame ir skatiname jį už ramų elgesį. Taip jis pripranta ir nebebijo. Treniruojame juos ir su petardomis bei imitaciniais sprogmenimis, kad priprastų prie karo triukšmo“, – kalbėjo kinologas iš Ukrainos Bagdan Savčenko.
Tokie apmokyti šunys neretai padeda išgelbėti ne vieną gyvybę.
„Šunys orientuojasi pagal kvapą ir pėdsakus. Kare jie ypač svarbūs, padeda ieškoti žmonių po griuvėsiais. Šiuo metu intensyviai atliekame tokius paieškos darbus. Be šunų, tai būtų labai sunku – jie gelbsti gyvybes. Šiandien šuo yra tarsi dar vienas ginklas prieš priešą“, – aiškino B. Savčenko.
Sudėtingiausia – gyvūnams, dirbantiems įkalinimo įstaigose.
„Labai daug nukentėjusių, tiek žmonių, tiek šunų, tiek tarnybinių šunų. Kadangi sprogdino, pataikydavo į įkalinimo įstaigas, kuriose taip pat gyveno žmonės ir šunys, kurie juos saugojo. Taip, kad yra tikrai daug aukų“, – teigė V. Gustaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šunims nuolat trūksta maisto, ir jiems pagalbą dažnai siunčia lietuviai.
„Paskirstoma į visas įkalinimo įstaigas, nes jų daug, kadangi jie turi virš 2 tūkst. šunų. Įsivaizduokite, kokie kiekiai, kaip reikia aprūpinti“, – tikino Baltijos kinologijos centro įkūrėjas.
Be tarnybinių kinologų šunų, lietuviai gelbėja ir daugybę kitų gyvūnų iš Ukrainos. Viena organizacija kartais priglaudžia net iki 3 tūkst. gyvūnų.
„Gyvūnai tikrai labai kenčia, savanoriai nuolat prašo pagalbos, gyvūnų labai daug. Daug jų paima iš evakuotų teritorijų, nes žmonės sugeba išvykti, bet gyvūnai lieka pririšti prie grandinių, lieka voljeruose ar uždaryti namuose“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Į Lietuvą atvežti išgelbėti gyvūnai stebina specialistus savo elgesiu.
„Iš apšaudymo zonos, ilgai badavę, todėl gyvūnai visada kitaip reaguoja į bet kokį kitą judesį. Tačiau galiu pasakyti, kad stebina tai, kad tie gyvūnai, ar gimę, ar ilgai buvę be žmogaus, jie labai pasitiki žmogumi. Nei vienas iš gyvūnų nerodė agresijos“, – kalbėjo J. Gustaitienė.
J. Gustaitienė pasakojo, kad jie vis dar renka tuščias šunų maisto skardines, kurios virsta žvakėmis ir siunčiamos į Ukrainos apkasus. O gyvūnams Ukrainoje labiausiai trūksta sauso maisto.
