Darbdaviai ar darbuotojai: kas kaltas dėl nelaimių darbe? Pereiti į pagrindinį turinį

Darbdaviai ar darbuotojai: kas kaltas dėl nelaimių darbe?

2025-07-20 16:20
LNK inf.

Birželio pabaigoje – dvi žūtys tą pačią dieną, liepos 10 d. – dar viena mirtis. Lietuvoje vis dar dažnai tenka išgirsti apie nelaimingus, kartais ir mirtimi pasibaigusius atvejus darbuose. Kaip bebūtų liūdna, būtent darbai pasiglemžia lietuvių gyvybes.

Darbdaviai ar darbuotojai: kas kaltas dėl nelaimių darbe?
Darbdaviai ar darbuotojai: kas kaltas dėl nelaimių darbe? / LNK stop kadrai.

Apie pavojus darbuose ir kartais darbdavių aplaidumą, plačiau pakomentavo VDI darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

– Turbūt problemos rimtumą geriausiai parodo pastarųjų dienų įvykiai?

– Iš tikrųjų tie nelaimingi atsitikimai darbe – kaip tas lietuviškas oras. Paskutinį mėnesį lyg liūtis prapliupo – jų įvyko gana nemažai. Verta į juos atkreipti dėmesį.

– Ar jums žinomas skaičius?

– Birželio ir liepos mėnesiais įvyko trys mirtini atsitikimai darbe. Keli darbuotojai žuvo atlikdami tam tikrą veiklą, nesusiję tiesiogiai su darbo santykiais, bet, tarkime, savarankiškai dirbdami arba teikdami paslaugas pagal paslaugų kvitus. Žuvusiųjų skaičius yra pakankamai ženklus.

– Palyginti su praėjusiais metais, ar tai yra ženklus skaičius?

– Jeigu žiūrėti apskritai, tai nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išlaiko mažėjimo tendencijas, bet ne tokias reikšmingas ar ženklias, kaip norėtųsi. Iš tikrųjų reikia, tarkim, dviem mirtinais nelaimingais atsitikimais darbe mažiau negu pernai metais, bet vis tiek bendras skaičius nuo metų pradžios sudaro 9. Kiekviena mirtis yra tragedija šeimai, netektis visuomenei, tai geriau taip nebūtų.

– Kodėl taip nutinka?

– Prieš kokius 6–7 metus vienareikšmiškai būčiau atsakęs, kad darbdaviai dauguma atvejų neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų. Mažėjimo tendencijos buvo sąlygotos tuo, kad įvykių, kuriuos lėmė darbdavio neįgyvendinti teisės aktai, pastaraisiais metais mažėjo. Tačiau tų, kur darbuotojai patys nesilaikė arba nesaugiai elgiasi darbo vietose, arba – kas, mano galva, skaudžiau – darbuotojų kolegos nesilaikė tam tikrų saugos reikalavimų ir žuvo kitas darbuotojas, tokių atvejų skaičius išliko stabilus.

– Kokios sritys dominuoja šioje statistikoje?

– Lietuvoje pavojingiausia profesija nėra, tarkim, kariūno, policininko ar ugniagesio, bet statybininko. Statistiškai galbūt būtų galima įžvelgti pozityvą, nes 2014–2015 metais statybvietėse žūdavo po 13–14 darbuotojų. Pernai žuvo 5, bet šiais metais vėl žuvo 3.

– Kaip skirstoma atsakomybė?

– Reikėtų atskirti tyrimus, kuriuos atlieka tiek Valstybinė darbo inspekcija, tiek ikiteisminio tyrimo institucijos. Valstybinė darbo inspekcija tiesiogiai atsakomybės nenustato. Atsakomybė įvardijama, galima sakyti, kaip šalutinis produktas ar priemonė, nes pagrindinis tikslas, kurį atlieka Valstybinė darbo inspekcija, yra nustatyti priežastis ir priemones toms priežastims pašalinti ateityje.

Kaltę nustatyti yra prokurorų darbas. Jeigu nustatoma, kad įvykis sąlygotas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, tai darbdaviui ar jį atstovaujančiam įgaliotam asmeniui grėstų skaudžiausios sankcijos – baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

– Turi tokių atvejų?

– Ne tiek daug baudžiama būtent laisvės atėmimu arba baudžiamuoju įsakymu. Tam tikros bausmės yra nustatomos, bet vis tiek tai siekia apie 10 proc. Maksimalios bausmės, tikrai nežinau, ar savo praktikoje kam nors būtų paskirta, bet yra tų, kur bausmės atidedamos 2–3 metams. Tokių bausmių tikrai pasitaiko.

– Jeigu darbuotojas susižeidė ar žuvo dėl savo veiksmų, bet ir sąlygos darbe nesaugios?

– Valstybinės darbo inspekcijos atliekamo tyrimo pagrindinis tikslas – nustatyti priežastis, kad jos būtų pašalintos. Tai, kad darbuotojas nesaugiai elgiasi, irgi reikia vertinti labai atsakingai ir atsargiai, nes tai tarsi plona raudona linija, skirianti darbuotojo nesaugius veiksmus, o iš kitos pusės, darbdavio galbūt nekontroliavimą ar neužtikrinimą, kad darbuotojas elgtųsi saugiai. O tai vis dėlto yra darbdavio pareiga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O tai sunkiai įrodinėjama?

– Kiekvienas asmuo, subjektas, nenori likti kaltas ir dėl to yra suformuota tam tikra sistema: įvykiai tinkamai ištiriami, įforminama ir tuomet padaromos išvados.

– Ar dabartinis lietuvių darbdavys atitinka normas, ar reikėtų paraginti jį susiimti?

– Pozityvios tendencijos, kaip ir minėjau, tikrai yra. Tačiau ir šiais metais įvyko atvejis, kai darbdavys – miškininkystės įmonė – apdegus darbuotojui, vietoj to, kad suteiktų medicininę pagalbą, nuvežė jį namo, o darbuotojas nuo nudegimų mirė. Tai matot, kai pasitaiko tokie negražūs atvejai, vienareikšmiškai atsakyti į jūsų klausimą gana sudėtinga.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra