Nedalyvaujant didžiajai daliai opozicijos bei keliems žiniasklaidos atstovams, darbo grupė nusprendė, kad LRT misija būtų „užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją bei nuomonių įvairovę, sudaryti sąlygas laisvai viešajai diskusijai ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, padarant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms“.
„Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams“, – rašoma siūlomame apibrėžime.
Anksčiau darbo grupė sutarė, jog turėtų būti įkurtas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, dabar nuspręsta, kad ji pradėtų veikti nuo 2028 metų.
„Valdyba galėtų įsigalioti nuo 2028 metų sausio 1 dienos. (...) prieš jai pradedant veikti turėtų būti atrinkti, paskirti valdybos nariai. Buvo pasiūlymas, kad pusę metų iki savo darbo pradžios (...) tai tada būtų taip, kad LRT valdybos nariai turi būti paskirti iki 2027 metų liepos 1 dienos“, – sakė darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas.
Taip pat sutarta, kad LRT tarybą sudarytų 15, o ne 12 narių, kaip yra šiuo metu.
Po atstovą dar skirtų asmenų su negalia organizacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir Trišalė taryba. Jie atsirastų nuo 2027-ųjų sausio 1-osios.
Tokiu būdu išaugtų nevyriausybinių organizacijų į LRT tarybą deleguojamų asmenų skaičius, tačiau joje daugumą ir toliau turėtų politikų – prezidento ir Seimo – parinkti asmenys.
Darbo grupė siūlo nustatyti ir tam tikrus reikalavimus tarybos nariams, to dabar nėra.
Anot jos, tarybos nariais galėtų būti skiriami asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Taip pat nutarta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Siūloma LRT įstatyme nustatyti, kad asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, galėtų dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus ir neturėdami teisės naudoti LRT platformos savo žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijos perkėlimui ar įtakos stiprinimui.
Interneto žiniasklaidos asociacijos valdybos narys, „15min grupės“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Večerskis atkreipė dėmesį, kad jau dabar matyti, kad toks apibrėžimas sukurs neaiškumų.
„Mums bus neaišku, ar, pavyzdžiui, mūsų redaktoriaus dalyvavimas laidoje negali būti traktuojamas, kad tai yra mūsų reklama. (...) tai, kad turi būti reglamentuota tarybos – tikrai normalu. Bet ar įstatymas turi apibrėžti tokius dalykus, kur diskutuotina – auditorija persikelia, ar įtaka stiprinasi. Mūsų manymu, tai yra sukuriantis neaiškumą pakeitimas“, – teigė jis.
Tačiau darbo grupės nariai nutarė kol kas palikti minėtą formuluotę, jos nekeičiant.
„Seime svarstant galėsime pateikti kokią nors pataisą ir galiausiai po to apsispręsti. Nes atrodo, kad taryba būtų tinkama vieta, bet mes girdime kritiką, kad čia per daug teisių tarybai, ko nėra apibrėžta įstatyme“, – sakė J. Olekas.
Sutarta, jog LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau žadama palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas. Jis pareigas negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Ketvirtadienį posėdžio pradžioje iš darbo grupės pasitraukė du opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, tai reiškia, kad joje liko 12 atstovų. Pagal patvirtintus nuostatus, grupę turėjo sudaryti 17 narių.
Jau prieš kurį laiką dalyvauti jos veikloje atsisakė Liberalų sąjūdis, dar anksčiau Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
(be temos)