Darbo grupės pirmininku bus Seimo vadovas Juozas Olekas, taip pat į ją deleguoti keturi Lietuvos socialdemokratų partijos, du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po vieną „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdžio frakcijų narį bei vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.
„Yra Medijų tarybos atstovas, yra LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės atstovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas, Interneto žiniasklaidos asociacijos ir regioninės žiniasklaidos atstovas. Penki nariai“, – kalbėjo J. Olekas.
Opozicija į darbo grupę taip pat siūlė įtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovą.
„Tikrai siūlau tada šešias organizacijas numatyti, kad po šio valdybos posėdžio nebūtų vėl iš esmės problemų (...). Kodėl Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovas nėra numatytas?“ – klausė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Todėl, kad jis ir Medijų tarybai atstovauja. Ten yra įvairios organizacijos, ten yra ir Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovas“, – parlamentarei atsakė Seimo pirmininkas.
Kadangi nebuvo pritarta šiam siūlymui, balsuojant dėl darbo grupės sudėties V. Čmilytė-Nielsen ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė susilaikė.
Praėjusią savaitę vykusiame Seimo valdybos posėdyje J. Olekas teigė, jog ekspertams ir žurnalistams galėtų atstovauti 21 narį iš įvairių institucijų ir organizacijų turinti Medijų taryba.
Žurnalistų profesionalų asociacijos teigimu, „valdantieji pademonstravo, kad nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų“, o darbo grupė suformuota taip, kad didžiąją dalį jos balsų turėtų valdančiųjų Seimo narių atstovai.
„Vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją, tikrai ne dialogo siekį“, – asociacija nurodo socialiniame tinkle „Facebook“.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, įstatymo projektą darbo grupė turės paruošti iki vasario 13-osios. Ji į pirmą organizacinį posėdį rinksis antradienį.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę Seimo frakcijų lyderiai Prezidentūroje susitiko su Gitanu Nausėda.Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė yra paraginę LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.
LRT taryba planavo šį klausimą svarstyti sausio pabaigoje, tačiau jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS sakė sieksiantis paankstinti tarybos posėdį.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai