Įtariamų neteisėtu praturtėjimu yra daugiau nei pusantro šimto. Tarp jų – ir Seimo nariai, ir savivaldybių politikai. Tyrimų atliekama daug, bet nuosprendžio – nė vieno.

Praktikos dar nėra

Lietuvoje yra 160 galbūt neteisėtai praturtėjusių asmenų. Jų galbūt neteisėtai įgyto turto vertė siekia 150 mln. litų.

Tai paaiškėjo po teisėsaugos institucijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovų apsilankymo pas Prezidentę. Neteisėtas praturtėjimas jau pusantrų metų laikomas nusikaltimu, tačiau didelių pasiekimų aiškinantis, kas turtėjo neteisėtai, dar nėra.

Generalinis prokuroras Darius Valys informavo, kad dėl neteisėto praturtėjimo per pusantrų metų pradėti 106 tyrimai, 13 iš jų nutraukti ir tik 9 perduoti teismui. "Deja, kol kas išnagrinėtų bylų neturime. Be to, neturime ir teisminės praktikos", – po susitikimo su Prezidente kalbėjo D.Valys. Jis pridūrė, kad nustatyta įtartino turto vertė yra beveik 150 mln. litų.

Pavardžių neminėjo

VMI vadovas Modestas Kaseliauskas teigė, kad tarp įtariamų neteisėtu praturtėjimu yra ir dabartinių parlamentarų, ir savivaldybių politikų, tačiau šios informacijos jis nedetalizavo. "Kai mes nustatome galimą neteisėto praturtėjimo atvejį, medžiagą perduodame Generalinei prokuratūrai arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pavardžių yra įvairiausių, tačiau jų negaliu minėti", – tepasakė jis.

M.Kaseliauskas taip pat nedetalizavo, kiek buvusių ar esamų politikų įtariami galbūt neteisėtai pralobę. Esą Duomenų apsaugos tarnyba draudžia skelbti įtariamųjų pavardes.

"Gera pradžia"

D.Grybauskaitė teisėsaugos institucijų kovą su neteisėtu praturtėjimu laiko gera pradžia, kaip nurodė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

"Neteisėto praturtėjimo mastas šalyje milžiniškas, tai daro didelę žalą valstybei, didina neteisybės jausmą. Prezidentė ragina kovai su neteisėtu praturtėjimu mobilizuoti visų institucijų pajėgas ir išteklius", – Prezidentės žodžius perdavė D.Ulbinaitė.

Valstybės vadovė, anot jos, pabrėžė, kad visos institucijos kovą su neteisėtu praturtėjimu laikytų prioritetu, tačiau ji taip pat paragino nepaskęsti smulkmenose ir tirti tik tuos atvejus, kur neteisėtai įgytas turtas demonstruojamas "akivaizdžiai ir įžūliai".

Bausmės – griežtos

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL) turto, kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2010-aisiais gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą.

Pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir vykstant baudžiamajam procesui nepagrindžia šio turto įgijimo teisėtumo.