Buvęs bendrijos pirmininkas Vaidui paliko daug darbų. Teko gelbėti avarinės būklės daugiabutį.

„Buvo problema susijusi su tuo, kad bėgo lietaus vanduo į po namu esančius garažus, parkavimo vietas ir per eilę metų ta problema tik opėjo“, – pasakojo bendrijos pirmininkas Vaidas Virbukas. 

Vanduo tekėjo ir pro stogą, tad dažnai užliedavo butus. Buvusiems pirmininkams neužteko 15 metų problemoms išspręsti, o Vaidui pakako ir 2 metų. Gyventojai remontui pritarė, bet pirmininkas sulaukė ir skundų.  

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Kaip taisyklė, jei žmogus gyvena trečiame aukšte, tai jam neaktualu nei stogo remontas, nei pamatų hidroizoliacijos remontas“, – sakė V. Virbukas. 

Anot ekspertų, kad būtinus darbus daugiabutyje pavyksta atlikti tik po daugybės metų rodo tai, jog bendrijų modelis nepasiteisino.  

„Valdymo sistema iš esmės prarado savo pirminę savivaldos idėją, o didėjanti biurokratija ir atsakomybė dar labiau atgraso potencialius kandidatus“, – aiškino Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Rolandas Klimavičius. 

Kasmet likviduojama dešimtys namų bendrijų, vien pernai tokių – 56. Bendrijų pirmininkai dažnai neaktyvūs arba darbus imituoja.  

„Iš 5 tūkst. įregistruotų, šiai dienai turime apie 600, kuriems jau yra pradėta likvidavimo procedūra“, – duomenimis dalinosi Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. 

J. Balčiūno / ELTOS nuotr.

Šiuo metu iš beveik 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų pusė samdo profesionalias įmones.  

„Dėl profesionalumo, dėl darbų atlikimo, organizavimo, priežasčių ieškojimo, gedimų ir visa kita, visa galva yra aukštesnės administruojančios įmonės, kadangi ten dirba savo srities žinovai“, – akcentavo Vilniaus daugiabučių administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba. 

Anot S. Čirbos, nenuostabu, kad prasčiausios būklės daugiabučiai prižiūrimi būtent bendrijų. Pirmininkai tiesiog nesusitvarko su gausybe darbų, o ir atlygis neviliojantis – kai kurie dirba vos už porą šimtų eurų, tad motyvacija dingsta.

Aplinkos ministerija kalba priešingai. Sako, jog pavyzdinių bendrijų yra daug, tad viskas priklauso nuo pačios bendruomenės ir gyventojų įsitraukimo. 

„Esamų savininkų empatijos ir apatijos joks įstatymas gali nespręsti. Tiesiog jei žmonės nesupranta ir nenori tvarkytis. Čia turėtų būti labai kardinalus įstatymas, kuris juos įpareigotų tai daryti“, – tikino aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis tik dalis pirmininkų kritikuoja daugumos balsavimo sistemą. Motyvacijos dirbti yra, tačiau kelią užkerta gyventojai. Anot Vaido, absurdiška tai, kad susirinkimo dažnai reikia net ir paprastiems objektų naudojimo aprašams patvirtinti.  

„Turime šaukti susirinkimą, laukti 14 dienų. Pirmas susirinkimas neįvyksta, tada skelbiamas antras susirinkimas, visi susirinkimo šaukimo faktai dokumentuojami ir tai yra didžiulė problema, nes yra daug biurokratijos“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.

Atsisakyti daugumos balsavimo ministerija nežada. Viceministras teigia, kad sprendimai negali būti priimami be gyventojų sutikimo.  

„Čia jau pažeidžiame žmonių teises. Tiesiog tai yra delikatūs klausimai, kurie liečia nemažus pinigus ir kitų savininkų interesus“, – sakė K. Žuromskas. 

Dalis ekspertų siūlo keisti bendrijų modelį – jo funkcija galėtų būti patariamoji, o darbų imtųsi profesionalios įmonės. Tai, kaip sako, padėtų greičiau išspręsti senų daugiabučių problemą.

Ministerija artimiausiu metu planuoja peržiūrėti dar praėjusios kadencijos Seime pateiktą Bendrijų įstatymo projektą, susitiks su bendrijomis ir socialiniais partneriais.  

„Jeigu iš tikrųjų pamatysime ir bus pasiūlymų, kad yra situacijų, kur dėl kažkokių biurokratinių sprendimų ar dokumentų pirmininkams yra sunku, tai tikrai svarstysime ir priimsime“, – tikino aplinkos viceministras. 

Daugiabučių Lietuvoje yra apie 40 tūkst., o 35 tūkst. jų statyti iki 1993 m.