VIEŠASIS TRANSPORTAS

Dėl bilietų - trijų centų detektyvas

Miesto taryba spręs sudėtingą klausimą: kokį tarifą patvirtinti už važiavimą maršrutiniais mikroautobusais - 1,33 lito, 1,3 lito, o gal 1,4 lito?

Tas trijų centų klausimas pastaruoju metu pavirto tikru detektyvu. Vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad šių metų kovo 27 dienos Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimas didinti maršrutinių taksi važiavimo kainą iki pusantro lito yra neteisėtas. Tokiu tarybos sprendimu buvo pažeistos kai kurios konkurencijos ir transporto veiklos pagrindų įstatymų nuostatos. Į teismą kreipėsi maršrutinių taksi vežėjų asociacija ir ginčą laimėjo.

Uostamiesčio taryba pavasarį, prieš priimdama sprendimą didinti važiavimo kainas, akcentavo, kad maršrutinių taksi bilieto lito kaina nekito beveik dešimtmetį - nuo 1994 metų, o didžiųjų autobusų bilietų kaina buvo laipsniškai didinama net kelis kartus. Per dešimtmetį kuro kainos kilo keletą kartų, padidėjo dyzelino akcizas. Kainų disproporcija tarp skirtingų rūšių vežėjų bilietų kainų buvo akivaizdi.

Ieškant protingo sprendimo, buvo nutarta branginti viešojo transporto paslaugas, kurios ėmė prarasti rentabilumą. Kad šis pabrangimas nebaidytų finansine prasme silpniausios visuomenės dalies keleivių, branginti nuspręsta ir privačių vežėjų paslaugų tarifą. Tad Klaipėdos politikų siūlymą didinti važiavimo kainas visiems vežėjams galima vertinti kaip kompromisinį variantą.

Po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo padėtis tapo kuriozinė. Maršrutinių taksi asociacijos vadovai, reikalavę miesto tarybos sprendimo panaikinimo, vėl liko nepatenkinti teismo siūloma važiavimo kaina - 1,33 lito. Kas tiek mokės, kas ir kaip sukrapštys tuos tris centus ir grąžą autobusiukui riedant intensyvaus eismo uostamiesčio gatvėmis? Visi supranta, kad centų krapštinėjimas tiesiog pavojingas mikroautobusų keleivių gyvybei.

Yra ir kita reikalo pusė. Komentuodami Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, maršrutinių taksi asociacijos vadovai jau kalba ne apie proporcinį kainų reguliavimą, o apie sąžiningos konkurencijos principą. Tačiau apie kokią sąžiningą konkurenciją galima kalbėti, kai puikiai žinoma, kad maršrutinių taksi vežėjai nesibodi slėpti mokesčius, dokumentai nepildomi tvarkingai ar netgi kasos aparatai visai neįjungiami.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teigia nustačiusi ir nubaudusi jau ne vieną tokį pažeidėją. Tačiau 200 ar net 1 500 litų baudos vežėjų negąsdina. Vadinasi, pajamos yra tokios, kad netgi tokios baudos verslo nesužlugdo.

Metinėse deklaracijose vežėjai teigia, kad per metus gavo nuo 8 iki 15 tūkstančių litų įplaukų. Atskaičiavus sąnaudas, per metus gautas pelnas tesiekia 200 - 300 litų, kartais deklaruojama, kad dirbama nuostolingai. Įdomu, kaip išgyvena personalinės įmonės savininkas, neretai samdantis dar vieną vairuotoją, o per metus uždirbęs vos 200 litų?

Uostamiesčio savivaldybės patvirtinta pusantro lito važiavimo kaina, nustatyta kaip kompromisinis variantas, netenkino mažųjų vežėjų, tad jie pasielgė principingai - žygiavo per teismus. O kaip elgsis miesto valdžia, ar parodys pakankamą principingumą? Ar ji atliks savo vaidmenį būti vienodai teisinga visiems - ir paslaugų teikėjams, ir jų vartotojams?

Savivaldybei priklausantis keleivinis transportas tenkina ir socialiai mažiausiai apgintų visuomenės narių poreikius. Jei Vyriausiojo administracinio teismo nutarties nebus paisoma, gal kils noras didžiųjų autobusų savininkams kreiptis į teismą? Toks jų sprendimas būtų visai pagrįstas. O jeigu nauju savivaldybės tarybos sprendimu vėl nebus patenkintas maršrutinių taksi asociacijos vadovas Edmundas Bartkus, ar teismų maratonas neprasidės iš naujo?

Keista matyti, kad trijų centų problema tapo tikru detektyvu.