DĖL GALIMO TURTO IŠŠVAISTYMO LIETUVOS MOKSLO TARYBOJE KREIPTASI Į PROKURORUS (ATNAUJINTA 16.23)

Valstybės kontrolė (VK) Generalinei prokuratūrai perdavė audito Lietuvos mokslo taryboje medžiagą, nes tikrindama projektų finansavimą negalėjo patvirtinti, kad visi 46 min. litų, kuriuos pernai taryba skyrė 1114 projektų įgyvendinti, buvo panaudoti pagal paskirtį, teisėtai, ekonomiškai ir skaidriai.

VK pirmadienį pranešė į prokurorus kreipusis dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.

Nustatyta, kad tarybai detaliai nereglamentavus, kokios ir kokio dydžio projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms, projektų vykdytojai iki trečdalio projekto lėšų galėjo naudoti savo nuožiūra. Tokiu būdu 2010 metais 13,9 mln. litų galėjo būti panaudoti tiesiogiai su projektu nesusijusioms reikmėms apmokėti. Nors taryba turėjo galimybę atlikti patikras vietoje ir įvertinti projektų išlaidų pagrįstumą, tai nebuvo atliekama.

Auditoriai konstatavo, kad taryba 9,3 mln. litų biudžeto lėšų paskirstė tiksliai neapibrėžusi, kokių temų tyrimų projektai gali būti finansuojami per priemonę "Kiti mokslinių tyrimų projektai". Taip esą buvo sudarytos sąlygos finansuoti tokios pačios ar panašios mokslo krypties projektus keletą kartų, kurie nesusiję su Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis mokslinių tyrimų kryptimis. Auditorių vertinimu, tokia praktika neužtikrina skaidraus biudžeto lėšų naudojimo.

Valstybės kontrolė pasigedo skaidrumo atrenkant mokslinius projektus - neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių, kodėl projektas atrinktas finansuoti ar atmestas.

Be to, nustatyta atvejų, kai komiteto nariai, kurie tvirtina finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo. Pasak VK, taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas.

Auditoriai konstatavo, kad projektų vykdytojams atsiskaitant už 2010 metų projektų rezultatus, taryba nepareikalavo nurodyti projektų rezultatų tolesnio panaudojimo ir jų pritaikomumo. Todėl taryba neturi jokios informacijos, kokią pridėtinę vertę davė moksliniai darbai, kuriems vykdyti panaudoti 46 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Pasak valstybės auditorių, kai kurių projektų ataskaitas taryba patvirtino neatsižvelgusi į jas vertinusių ekspertų išvadas, kad projektus tikslinga nutraukti ar jie yra neįgyvendinti.
Nustatyta, kad nepakankamai efektyviai naudotos ir patiems projektams įgyvendinti skirtos lėšos. Pavyzdžiui, priedai prie atlyginimų, kurie siekė iki 90 proc., projektų dalyviams numatyti projektams net neprasidėjus, todėl abejotina, ar jie skirti pagrįstai ir teisėtai.

Be to, su projektų vykdytojais, gaunančiais darbo užmokestį, tiems patiems darbams atlikti neretai buvo sudaromos ir autorinės sutartys. Daugumos projektų išlaidos darbo užmokesčiui apskaitytos viena eilute, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar projektų dalyvių darbo užmokestis neviršijo teisės aktuose nustatytų dydžių.

Papildomas atlygis pagal autorines sutartis 2010 metais mokėtas ir Mokslo tarybos nariams. Jie autorinį atlyginimą gavo už žodinius kūrinius, kurie niekur nebuvo fiksuojami. Auditoriai pripažino, kad tarybos nariams išmokėti 94 tūkst. litų panaudoti neteisėtai ir tuo padaryta žala valstybei.

Autorinės sutartys sudarytos ir su tarybos nacionalinių programų vykdymo grupių nariais už grupių veiklos 2010 metais apibendrinimus. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, už vienos iš grupių puslapio dydžio veiklos ataskaitą taryba sumokėjo 29 tūkst. litų.
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, nepateisinama, kai tokio dydžio valstybės biudžeto lėšos, galinčios prisidėti prie šalies mokslinio potencialo ir konkurencingumo augimo, skiriamos ir naudojamos neskaidriai ir neracionaliai, nevertinama šių valstybės investicijų į mokslą sukuriama pridėtinė vertė.

LMT: priekaištai nepagrįsti

Reaguodama į šiandien Valstybės kontrolės išplatintą pranešimą žiniasklaidai Lietuvos mokslo taryba (LMT), jog paskelbtoje informacijoje apie atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatus yra klaidų ir netikslumų, o teiginiai dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Tokio vertinimo priežastis galėjo būti nauja mokslo konkursinio finansavimo tvarka, kuri įgyvendinama pagal 2009 m. įsigaliojusį Mokslo ir studijų įstatymą, teigiama LMT pranešime.

Pasak LMT, naujai tvarkai įgyvendinti reikia ne tik Tarybos administracinio pasirengimo, bet ir atitinkamos auditavimo patirties. Esminės mokslo pertvarkos vienas svarbiausių tikslų – padidinti konkursinę mokslinės veiklos finansavimo dalį. Šie pokyčiai lėmė ir itin intensyvų konkursų pagal įvairias mokslinės veiklos programas laikotarpį: 2010 metais buvo pradėtos finansavimo apimtimi ir nacionaline reikšme didžiausios programos.

Pokyčiai ir naujovės paprastai sukelia daug nesusipratimų, todėl Taryba Valstybės kontrolei teikė išsamius paaiškinimus, tačiau paskelbtoje ataskaitoje į juos nėra atsižvelgta, teigiama pranešime.