Konstitucinio Teismo sprendimo papiktinti lenkų politikai ketina paduoti ieškinį prieš Lietuvą, reikalaudami įteisinti lenkišką pavardžių rašybą lietuviškuose asmens dokumentuose.
Tokius ketinimus Lenkijos žiniasklaidai atskleidė Lietuvos deleguotas europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis.
"Tai ženklas, kad Lietuvoje trūksta geros valios sprendžiant šį klausimą. Lieka tik apgailestauti, – dienraščiui "Rzeczpospolita" sakė V.Tomaševskis. – Dalis lenkų ketina kovoti dėl teisės į savo pavardę Europos teismuose. Niekas negali iš žmogaus atimti teisės į vardą ir pavardę."
Anot dienraščio, LLRA lyderis užsiminė apie ketinimus kreiptis į Strasbūre esantį Europos Žmogaus Teisių Teismą. Tiesa, politikas nenurodė pats ketinantis skųstis Strasbūro teismui.
Regis, V.Tomaševskis su lietuvių žiniasklaida bendrauja ne taip noriai, kaip su lenkų. Dienraščio žurnalisto paprašytas pakomentuoti ketinimus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, LLRA lyderis žurnalistą išvadino nacionalistu ir atsisakė kalbėti.
Seimo delegacijos Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjoje pirmininkas Algis Kašėta nesiryžo prognozuoti, kaip Strasbūras spręstų šį klausimą. Pasak jo, aišku tik viena – jei Lietuva dėl lenkiškų pavardžių rašybos bus apskųsta Europos Žmogaus Teisių Teismui, jo verdiktas bus galutinis ir užbaigs daugelį metų trunkantį dviejų valstybių ginčą.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nelietuviškus rašmenis lietuviškuose dokumentuose naudoti galima, tačiau asmens vardas ir pavardė ne valstybine kalba gali būti nurodomi kitų įrašų puslapyje. Taigi pagrindiniame Lietuvos piliečio paso lape neleista lietuviškų rašmenų keisti lenkiškais.
| Andrius Kubilius, Vyriausybės vadovas
Lietuva šį klausimą gali ir turi spręsti pasiremdama tradicija, kuri formavosi dar tarpukario metais. Pavyzdžiui, vienas bendrinės lietuvių kalbos kūrėjų Jonas Jablonskis nepritarė, kad svetimi tikriniai vardai būtų visuotinai lietuvinami: "Su svetimų tautų vardais turėtume taip elgtis, kaip norėtume, kad jos, t. y. svetimosios tautos elgtųsi su mūsų pačių vardais."
Išspręsti nelietuviškų vardų rašymo Lietuvos dokumentuose "bylą" galėtų šiuo metu Seimo nario Česlovo Stankevičiaus užregistruotas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu, kurį Č.Stankevičius parengė remdamasis 1938 m. priimtu Pavardžių įstatymu, siūloma sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, įgyjantiems nelietuviškas pavardes, ar užsieniečiams, kurių turimas vardas ir (arba) pavardė pagal pirminį dokumentą yra nelietuviški, pasirinkti – nelietuviškus vardus ir (arba) pavardes pačių pageidavimu rašyti lietuvių kalbos rašmenimis arba kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis. Sprendžiant nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose klausimą reikia turėti omenyje, kad žmogaus teisę į savo vardo ir pavardės autentiškumą gina Europos Žmogaus Teisių Teismas. |
|---|
Naujausi komentarai