Po to, kai ketvirtadienį Irena Degutienė, kaip tikimasi, bus išrinkta naująja Seimo pirmininke, ketinama atnaujinti valdančiosios koalicijos partnerių derybas dėl jų bendro darbo perspektyvų.

Nebelaiko formalia koalicijos dalimi

Vieninga valdančiosios koalicijos kandidate į Seimo pirmininkus keliama Tėvynės sąjungos atstovė I.Degutienė. Dėl to susitarta trečiadienį koaliciją sudarančių penkių Seimo frakcijų atstovų susitikime.

Tik su buvusiu parlamento vadovu Arūnu Valinsku konfliktuojančios „Vienos Lietuvos“ frakcijos atstovai nepareiškė oficialios paramos I.Degutienės kandidatūrai, nors ir neatmetė jos, tvirtindami, kad dar ketvirtadienį ryte galutinai apsispręs, ar tądien balsuoti už siūlomą pretendentę.

Valdančiosios daugumos partneriai susitarė tik po Seimo pirmininko rinkimų pratęsti pokalbius apie galimą koalicijos sutarties peržiūrėjimą.

Iki to, kai ji bus peržiūrėta, „Viena Lietuva“ nebelaiko savęs formalia koalicijos dalimi, kadangi ji niekaip nefigūruoja dabar galiojančiame sutarties tekste. Kita vertus, „vienalietuviai“ nesiskelbia ir opozicine frakcija, taip esą atverdama kelią deryboms dėl tolimesnio jos dalyvavimo valdančiojoje daugumoje. „Šiandien formaliai „Viena Lietuva“ nėra koalicijos dalyvė. Mes toje sutartyje tiesiog neegzistuojame“, - sakė šios frakcijos derybų grupės narys Mantas Varaška. „Tačiau tariamasi dėl galimybės mums prie tos sutarties prisidėti“, - pridūrė jis.

Laukia pasiūlymų

„Viena Lietuva“ tikisi, kad derybų dėl sutarties peržiūrėjimo metu koalicijos partneriai jai pasiūlys sąlygas, kaip įteisinti dabartinę padėtį, kai vieną iš keturių koaliciją sudarančių politinių jėgų – Tautos prisikėlimo partijos (TPP) – atstovai Seime suskilo į dvi frakcijas. 13 narių „Vieną Lietuvą“ sudaro TPP lyderio A.Valinsko priešininkai, 7 narių „Ąžuolo“ frakciją – pastarojo šalininkai.

Tačiau kokie būtų „vienalietuvių“ reikalavimai, kurie turėtų būti įteisinti peržiūrėtoje koalicijos sutartyje, M.Varaška nepaminėjo.

Derybų dalyviai portalui neoficialiai užsiminė, kad „Viena Lietuva“ sutiktų formaliai sugrįžti į valdančiąją daugumą, jeigu jai būtų pasiūlyti bent du portfeliai Vyriausybėje ir dar vienas arba keli aukšti postai, pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkas, arba vienas ministro postas, keli viceministrai, Seimo vicepirmininkas ir dar kokio nors komiteto vadovo pareigos. Viskas priklauso nuo to, kokio svorio būtų siūlomi ministrų portfeliai.

Šiuo metu „Viena Lietuva“ turi tik vieną komiteto pirmininko postą, kai mažesnė „Ąžuolo“ frakcija, nors ir praradusi Seimo pirmininką, - du ministrų portfelius ir vieno komiteto vadovo pareigybę parlamente.

„Mes pasiūlėme koalicijai apsispręsti, ar ji, dabar formaliai turėdama keturias frakcijas ir 71 balsą Seime, nori padidinti savo turimų balsų skaičių iki 80 ar šiek tiek daugiau ir ar ji nori tai padaryti susitarusi su mumis. Jeigu atsakymai į abu klausimus būtų teigiami, mes lauktume koalicijos pasiūlymų, kaip tai galima būtų įgyvendinti“, - kalbėjo M.Varaška.

Leista suprasti, kad keturios koalicijos partnerės – Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei „Ąžuolo“ frakcijos – turi tarpusavyje susitarti, kokius postus galėtų perleisti arba pasiūlyti „vienalietuviams“.

Siūlys pasirašyti ketinimų protokolą

Likusieji koalicijos partneriai tikisi, kad pavyks įkalbėti „Vieną Lietuvą“ tuojau po Seimo pirmininko rinkimų susitarti dėl ketinimų protokolo pasirašymo.

„Šiame ketinimų protokole galima būtų konstatuoti, jog „Vienos Lietuvos“ frakcijos nariai tebelaiko save valdančiosios koalicijos atstovais ir pradedamos konsultacijos dėl koalicijos sutarties peržiūrėjimo, kad joje imtų figūruoti ta frakcija, kurios dabar sutartyje nėra. Dėl peržiūrėtos koalicijos sutarties pasirašymo sąlygų būtų susitarta derybų metu“, - sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jis, skirtingai nei „Vienos Lietuvos“ atstovas M.Varaška, skaičiuoja, kad valdančiojoje koalicijoje formaliai tebėra 84 nariai, nes sutartis prieš beveik metus buvo pasirašyta tarp keturių partijų ir iki šiol nei vienos iš šių partijų išrinktų į Seimą atstovų nepaskelbė apie išėjimą į opoziciją.

Nors „Viena Lietuva“ sveikino kitų koalicijos partnerių pastangas pateikti tam tikrus pasiūlymus dėl šios frakcijos tolimesnio dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, neišreiškė susižavėjimo ketinimų protokolo pasirašymu, nes tai esą tik užvilkins reikalą. „Vienalietuviai“ nori iškart derėtis dėl koalicijos sutarties peržiūros. Kita vertus, jie tvirtino dar frakcijos posėdyje apsispręsią, ar sutikti su pasiūlymu pasirašyti ketinimų protokolą.

„Ąžuolas“ vėl taps TPP

Beje, netrukus politinėje arenoje vėl turėtų atsirasti TPP frakcija, figūruojanti valdančiosios koalicijos sutartyje.

„Ąžuolo“ frakcija netrukus turėtų persivadinti TPP vardu ir savo seniūnu išsirinkti A.Valinską. Apie tai trečiadienį pranešė I.Degutienė.

Kai taip atsitiks, Seime formaliai vėl bus keturių partijų, prieš beveik metus pasirašiusių sutartį, frakcijų dauguma. Ji iš viso vienys 71 balsą.

Tokiu atveju „Vienai Lietuvai“ tektų kiek prastesnė išankstinė derybinė pozicija, nes jai tektų prašytis prisijungti prie valdančiosios daugumos ir į jos keliamas sąlygas likusieji koalicijos partneriai galėtų žvelgti atlaidžiau.